Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Sporto ir meno centras Menas Akademinis choras „Gabija“

Akademinis choras „Gabija"

XIV –oji „Žiemos šviesa“

Gruodžio 1-ąją. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Senamiesčio rūmų salėje įvyko VGTU akademinio choro „Gabija“ organizuojama XIV tarptautinė chorų šventė „ŽIEMOS ŠVIESA“. Tai ne tik kasmetinis žiemos sezono atidarymo akcentas, bet ir erdvė, kurioje vyksta šilčiausias bendravimas tarp koncerto svečių bei dalyvių.
Šiemet „Žiemos šviesoje“ svečiavosi Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“, vadovaujamas Genovaitės Kumpienės ir Sankt Peterburgo Primorsko raj. kūrybos namų choro mokyklos - studijos jaunimo choras „Rondo“, vadovaujamas Nataljos Muravjovos.
Įėjus į salę žiūrovus šildė žvakių šviesoje skendinčios kalėdinės dekoracijos, romantiška ir jauki aplinka. Kiekvieną apsupo jausmas, kad pagaliau prasidėjo taip ilgai lauktas kalėdinis laikotarpis.
Visi chorai stebino savo repertuaru. Koncertą Leonido Abario kūriniu „Kristui Karaliui“ šiltai pradėjo merginų choras „Vaidilutės“. Elegantiškų merginų pasirodymas iškart palietė klausytojus. Merginos atliko Linos Kairytės, Rasos Stoškuvienės, Jono Tamulionio ir Laimio Vilkončiaus kūrinius.
Bene labiausiai klausytojus sužavėjo po jų pasirodęs iš Rusijos atvykęs choras. Jis atliko 4 rusų liaudies dainas, aranžuotas choro vadovės N. Muravjovos bei koncertmeisterės J. Ces. Ir kadangi Kalėdos – stebuklų metas, Lietuvai šis choras padovanojo tikrai gražią dovaną – G. Savinienės ir J. Marcinkevičiaus „Lietuvą“! Pasibaigus kūriniui klausytojai salėje plojo atsistoję... Tai buvo žavus priminimas, kad Lietuva ir Rusija kartu gali kurti ne tik muziką, bet ir šiltus bei geranoriškus santykius.
Po judesiais įspūdingo rusų biso pasigirdo malonūs birbynės garsai. J. Švedo „Raliavimus“ subtiliai atliko Kęstutis Lipeika.
O tada pasirodė „Žiemos šviesos“ šeimininkai – VGTU akademinis choras „Gabija“. Su vadove Rasa Viskantaite priešakyje choristai į salę įėjo giedodami M. Mažvydo giesmę „Gyvenimą tas turės“, kuri natūraliai peraugo į V. Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ (lietuvių liaudies žodžiai) ir sudarė įspūdingo dydžio ratą aplink klausytojus. Skambant šiam kūriniui į salę žengianti solistė D. Rizgelytė savo balsu klausytoją privertė tiesiog sustingti. Neeilinis dainos atlikimas sukūrė tikrai ypatingą atmosferą, o solistės balso skambesio dėka per kūną perbėgo milijonai šiurpuliukų. Scenoje choras atliko K. V. Banaičio, D. Zakaro ir G. Kalino harmonizuotas ir aranžuotas lietuvių liaudies dainas bei G. Kuprevičiaus „Skriski, skriski Lietuvėlėn!“ karu su choru „Vaidilutės“.
Šventišką koncerto atmosferą kūrė VGTU „Palėpės“ teatro aktorė Agnė Bagdanskytė, o koncertą vainikavo trys kūriniai, kuriuos atliko visi trys chorai – tai A. Klovos harm. l. l. d. „Tylūs, tylūs vakariele“ (kur sulig kiekvienu posmu prisidėdavo po chorą, o galiausiai prisijungė ir birbynė), J. Naujalio „Lietuva brangi“ (eilės Maironio), kurią itin jautriai dirigavo Natalja Muravjova ir tarptautinis studentų himnas  „Gaudeamus“. Šie kūriniai dar labiau sustiprino vienybės jausmą tiek tarp dalyvių, tiek tarp klausytojų.
Blykstelėjus „Žiemos šviesai“ galime pasidžiaugti prieššventinio laikotarpio metu išryškėjusia muzikine vienybe – nesvarbu, ar tai būtų sopranas iš Rusijos, ar tenoras iš Lietuvos,- kartu mes kuriame meną, grožį, gėrį. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar tai vyksta tik kartą per metus, ar kasdien. Muzika vienija!
Jaukių artėjančių Švenčių!

Eglė Kušlytė  
   

„Gabija“ XIX-ajame Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalyje

Lapkričio 17-19 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ dalyvavo XIX-ajame Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalyje, skirtame Tarptautinei studentų dienai. Jame dalyvavo 20 studentų chorų ir 1 alumnų. Įvairiaspalvė chorinė muzika skambėjo visame Vilniaus senamiestyje:  Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje, Taikomosios dailės muziejuje, Šv. Kazimiero, Bernardinų bažnyčiose ir netgi pačioje Arkikatedroje.
Lapkričio 17 dieną, penktadienį, VGTU akademinis choras „Gabija“ kartu su Lietuvos edukologijos universiteto mišriu choru „Ave vita“, Lietuvos muzikos ir teatro mišriu bei merginų chorais turėjo garbės dainuoti pirmąjame, festivalio pradžią žyminčiame koncerte. Čia Rasos Viskantaitės vadovaujamas choras atliko J. Gudavičiaus harmonizuotą žemaitišką dainą „Beauštančiai dienužėlei“, D. Zakaro išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Tai gražiai gieda lakštingalėlė“, U. Sisask „Omnis una“, nežinomo autoriaus „Amazing Grace“, O. Gjeilo „Ubi caritas“, M. Aslund „Kom!“ ir G. Kuprevičiaus “Skriski, skriski Lietuvėlėn!“.
Lapkričio 19 dieną, sekmadienį, Šv. Jonų bažnyčioje vyko baigiamasis festivalio koncertas. Čia 5 merginų chorai atliko J. Kalco „Missa brevis“, vargonais akompanavo Rimvydas Mitkus, dirigavo kūrinio autorius Jurijus Kalcas.  Antroje koncerto dalyje 10 chorų iš visos Lietuvos, akompanuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniam orkestrui atliko scenas iš Edvardo Grygo operos „Olafas Trygvasonas“. Dirigavo Maestro Martynas Staškus, solo baritonas – norvegas Stein Skjervold, mecosopranai Jovita Vaškevičiūtė ir Marija Bacytė.
Svarbiausia koncerto dalis ir buvo šio kūrinio atlikimas. Norvegų kompozitoriaus Edvardo Grygo neužbaigta 50 – oji opera „Olafas Trygvasonas“ (plačiai žinoma kaip chorinė) yra apie Norvegijos karalių, atsakingą už šalies pakrikštijimą. Solistus choras papildo pirmoje dalyje, antroje pamažu perima vadeles, o paskutinėje trečiojoje dalyje choras griaudi tarsi pagonių šokiai, ritualai bei karo šūkiai. Per visą kūrinį girdimas kontrastas tarp pompastiško garsumo ir tylos buvo ypač gerai pabrėžtas nuostabaus bažnyčios aido.
Koncertas baigėsi J. Gudavičiaus  „Kur giria žaliuoja“, dirigavo Dainius Puišys bei tarptautiniu studentų himnu „Gaudeamus“, dirigavo A. Šumskis. Šie kūriniai, atliekami didžiulio keturių šimtų žmonių mišraus choro,  skambėjo iš tiesų įspūdingai. Po tokio įsimintino koncerto ir vakarėlio menų fabrike „Loftas“ turbūt nė vienas choristas nesigailėjo valandų, praleistų mokantis taisyklingai ištarti norvegiškus žodžius.

Paulius Sergeda

Akademinis Choras „Gabija“ koncertavo LRT studijoje

Be gausybės kvietimų į koncertus, festivalius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ sulaukė kvietimo dalyvauti ir tiesioginiame televizijos eteryje. Ankstų lapkričio 15-osios rytą choras „Gabija“ dalyvavo laidoje „Labas rytas, Lietuva“ LRT studijoje.
Mūsų chorui teko garbė pakviesti vilniečius bei miesto svečius į tradicinį Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalį Vilniuje. Kartu su mumis laidoje dalyvavo ir festivalio meno vadovas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choro dirigavimo katedros vadovas Dainius Puišys. Jis džiaugėsi jau 19-ajį kartą rengiamu festivaliu ir pristatė renginio programą.
Laidos klausytojai turėjo progą išgirsti Juozapo Gudavičiaus harmonizuotą žemaitišką dainą „Beauštančiai dienužėlei“ ir Monikos Oslund „Kom!“, kurie simbolizavo dienos pradžią, gyvybingumą ir puikiai tiko laidai bei renginio pristatymui. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė.
Po laidos VGTU choro „Gabija“ dainininkai džiaugėsi, kad apsilankė televizijoje, sudalyvavo tiesioginiame televizijos eteryje. Jų veidus puošė šypsenos, geromis emocijomis choristai dalijosi ir su laidą stebinčiais žiūrovais.
                                         
 Žydrūnė Izabelė Dūdaitė
 

VGTU „Gabija“ Respublikiniame Juozo Gudavičiaus muzikos konkurse „Kur giria žaliuoja“

Besibaigiant savaitei, sekmadienį (lapkričio 5 d.), VGTU choras „Gabija“ turėjo galimybę sudalyvauti jau antrus metus vykusiame Respublikiniame Juozo Gudavičiaus vardo muzikos konkurse „Kur giria žaliuoja“. Konkursas garsina šio, Panevėžio kraštui nusipelniusio, asmens vardą ir jo darbą.

Iš Vilniaus autobusu dainininkai patraukė tiesiai į Panevėžį, kur susirinko nedidelei repeticijai jaukioje „Panevėžio Juozo Mikalausko menų gimnazijos“ salėje. Pasisėmę geros nuotaikos ir su šypsenomis choristai nuvyko į Bernatonių kaimą, kur gavo progą kelioms minutėms susipažinti su koncertui paruoštos salės akustika bei aplinka. Konkursą Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinyje atidarė Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas Egidijaus Ališausko. Atėjus laikui pasirodyti, choristai lipo į sceną ir atliko savo repertuarą: G. Kalino aranžuotą lietuvių liaudies dainą  „Saulelė Raudona“ (solistė – Iveta Stanevičiūtė), Ola Gjeilo „Ubi Caritas“, taip pat, žinoma, paties Juozo Gudavičiaus harmonizuotą žemaičių dainą „Beauštančiai dienužėlei“ ir kitus kūrinius. Iš gausių plojimų buvo galima spręsti, kad publikai patiko „Gabijos“ choras, o labiausiai sužavėjo V. Augustino (žodžiai lietuvių liaudies) „Anoj pusėj Dunojėlio“, kurios įžanga prasideda M. Mažvydo „Gyvenimą tas turės...“ (solistė – Dominyka Rizgelytė).

Konkurse taip pat dalyvavo ir Alytaus kultūros ir komunikacijos centro mišrus choras „Varsa“, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Navis“, bei Lietuvos edukologijos universiteto akademinis choras „Ave Vita“. Orkestrų kategorijoje taip pat varžėsi keturi konkurentai. Visi konkurso dalyviai turėjo įgyvendinti vieną reikalavimą – atlikti po vieną Juozo Gudavičiaus kūrinį. Pasirodžius visiems kolektyvams, išklausius daugybę skirtingų kūrinių, komisijai teko paskirti prizines vietas. Paskelbus rezultatus paaiškėjo, jog VGTU „Gabijos“ choras užėmė antrąją vietą. Valio!

Priėmę apdovanojimus ir pasikeitę apdarus, choristai tesė kelionę ir nuvyko į Bistrampolio dvarą. Ten ne tik skaniai pavalgė, atsigėrė, bet ir padainavo, bei pasišnekučiavo. Atšventę nedidelę, bet linksmą kelionę žvaigždėto dangaus ir pilno mėnulio draugijoje, visi šiek tiek išvargę susėdo atgal į laukiantį autobusą ir patraukė Vilniaus link.

 

Grytė Šeštokaitė

VGTU choro "Gabija" cementuotė 2017

VGTU choro "Gabija" cementuotė
 
Šį ketvirtadienį (Spalio 26 d.) po repeticijos susirinkome salėje ir neskubėjome namo. Choro vyresnieji surengė pirmokams šiltas ir smagias "krikštynas". Turėjome progą artimiau susipažinti, išmokti vieni kitų vardus, pomėgius, netgi šokių judesius bei talentus. Visa tai padarėme labai linksmu būdu – žaisdami įvairiausius žaidimus, kurie pareikalavo reakcijos ir buvo treniruotė atminčiai. Šiek tiek vėliau, kai jau įsikūrėme ir susėdome ant choro laiptų, naujokėliai turėjo progą pasipasakoti apie save – iš kur jie, kas jie, kuo užsiima be dainavimo, na, ir žinoma, parodyti savo pasirinktą talentą. Be viso to, galėjome pasivaišinti pačių suneštu ar net pagamintu maistu bei gėrimais. Vakaras nusispalvino šiltomis ir draugiškomis spalvomis iki pat atsisveikinimo.
 
Grytė Šeštokaitė

VGTU akademinis choras „Gabija“ X Česlovo Sasnausko chorų festivalyje

VGTU akademinis choras „Gabija“ X Česlovo Sasnausko chorų festivalyje
 
Sakot, šalta? Lyja? Nesinori kišti nosies iš jaukių namų? VGTU akademinis choras „Gabija“ sako jums: „Baikit, nemanom!”. Aktyvieji dainorėliai su meno vadove Rasa Viskantaite priešakyje spalio 7 – 8 dienomis keliavo į Dzūkiją. Lazdijų rajone tą savaitgalį vyko X Česlovo Sasnausko chorų festivalis, skirtas 150-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms atminti.  Festivalyje dalyvavo 10 chorų iš visos Lietuvos, maždaug 250 choristų! Tačiau apie viską nuo pradžių...
Žiupsnelis stebuklų, chorinės muzikos ir pramogų
„Gabija“ nebūtų „Gabija“, jei važiuodama iš taško A į tašką B neužklystų į įdomiausias pakeliui randamas vieteles... Labiausiai norisi išskirti Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčią, kuri, pasirodo, garsėja kaip šventa vieta – žmonės čia ne tik veržiasi tuoktis ir krikštyti vaikų, bet ir iš įvairiausių Lietuvos kampelių suvažiuoja melstis už savo ar artimųjų sveikatą. „Žmonės pasveiksta, pats mačiau! Ir meldžiausi kartu, ir verkiau, ir pasveiko! Gėrė vandens iš to šulinio šalia koplyčios, jis gydo” – paslaptingai kalbėjo charizmatiškasis klebonas Vytautas Prajara. Na, kas tiki stebuklais, kas ne, bet vieta – išties nepaprastai graži ir verta pamatyti. O ir minėtą šulinį gabijiečiai smalsiai apspito: sėmė, leido per rankas puodelį, gurkšonojo vandenį ir, tikiu, ne vienas sau tyliai galvojo: „O gal tikrai?...“.
Pavakare festivalio chorai susirinko Seirijų kultūros namuose ir koncertą pradėjo vieningai dainuodami Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“ (žodžiai Maironio). Tuomet klausėsi vieni kitų kūrinių. Iš viso koncertavo septyni chorai, tad paklausyti buvo ko! VGTU choras „Gabija“ klausytojų širdis stengėsi paliesti giedodamas Ola Gjeilo „Ubi Caritas“, Vaclovo Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ (solistė – Dominyka Rizgelytė), Gedimino Kalino aranžuotą lietuvių liaudies dainą  „Saulelė Raudona“ (solistė – Iveta Stanevičiūtė) bei choro vizitine kortele tapusią Felikso Viskanto ir Stasio Žlibino dainą „Ežerėliai“. Dirigavo meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris ir chormeisteris  Kasparas Kerbedis. Koncertas užbaigtas vėlgi jungtinio choro atliekama Č. Sasnausko giesme „Malda Marijai už Tėvynę“ (žodžiai M. Gustaičio).
Pakoncertavę, pasotinę sielą muzika, choristai turėjo laimės ir fiziškai pasimaitinti – neišpasakytai dėkingi esame rėmėjams (E.Jastramsko ekologiniam ūkiui) už šiltą maistą ir kitas vaišes, taip primenančias mylimų močiučių svetingumą... Na, o kai dainos sudainuotos ir pilvai jau sotūs, jaunimas nepraleidžia progos ir pasišokti – grindys dundėjo nuo tradicinių šokių „Kepė boba blynus“, „Oiros“, „Malūnėlio“. Linksmai trypdami kojomis gabijiečiai turėjo progą kiek daugiau pabendrauti ir su kolegomis iš kitų chorų (linkėjimai, „Ave Vita“!). Ką gi, muzika, maistas ir šokiai – suartina!
Kapčiamiesčio jaukumas ir miškais ateinantis ruduo
Sekmadienio rytą gabijiečiai ilgai lovose taip pat nesivartė – kėlėsi ir skubėjo giedoti Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčios rytinėse Mišiose. Jiems kompaniją palaikė Lazdijų kultūros centro kamerinis choras „Gaustas“. VGTU choras „Gabija“ į Šv. Mišias įsiliejo giedodamas „Kyrie“ ir „Sanctus“, Urmo Sisask  „Omnis Una“,  nežinomo autoriaus  giesme „Amazing Grace“. o po Šv. Mišių klausytojus pradžiugino dar keliais kūriniais. Dirigavo meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris ir chormeisteris Kasparas Kerbedis. Šv. Mišioms pasibaigus, parapijiečiai susižavėję dėkojo choristams: „Jums tik dainuoti, ne kalbėti!”, o klebonas nustebino labiausiai – ne tik džiugiai gyrė ir dėkojo, bet ir visus iškilmingai palaimino bei mediniais kryžiais apdovanojo choro vadovę bei solistes.
Pakeliui į namus dainorėlius lydėjo lietūs ir vėjai, tačiau prablėsusį entuziazmą iš naujo užkūrė pozityvus ir ryžtingas vadovės balsas: „Ar lis, ar nelis – lipsim, eisim, žiūrėsim!”. Ir ačiū jai – iš tiesų, užkopę į aukščiausius piliakalnius choristai galėjo ir jaukiai apmąstyti kelionę, pasigrožėti miškais ateinančiu rudeniu, ir linksmai pakvailioti su bendraminčiais, išlaisvinusiais savo „vidinį vaiką“.
Muzika, kuri virpina sielas (net prityrusių komisijos narių!)
Na, o pakeliavęs, pasikultūrinęs ir palaimintas VGTU akademinis choras „Gabija“ toliau uoliai ruošėsi 2017 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso II turui, vykusiam spalio 14 – 15 dienomis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Turime pripažinti, kad pasirengimas buvo išties įtemptas, tačiau darbas atsipirko su kaupu – šimtabalėje skalėje surinkę 94 balus (I-ame ture pavasarį turėjome 92.2) ne tik pakilome chorų reitinguose, išsilaikėme geriausių Lietuvos chorų 10-uke, bet ir pasiekėme šio to, apie ką kiekvienas menininkas svajoja... „Retai taip būna, kad ir žiuri komisija, ir publika, ir atlikėjai būtų taip paveikti emociškai...“ – tokią įžangą teikdamas specialųjį prizą padarė šiaip jau konkretaus ir kategoriško žmogaus įvaizdį kuriantis komisijos narys Dainius Puišys. Taigi, VGTU akademiniam chorui „Gabija“ už sukurtą „nepakartojamą nuotaiką“ atliekant lietuvių kompozitoriaus Gedimino Kalino aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Saulelė raudona“ skirtas specialusis prizas – vienas iš keturių mažųjų fjuzinginių vitražų. Džiaugiamės!
 
 
Naujieną parengė Ieva Marija Jovarauskaitė

Kasmetinė VGTU Choro "Gabija" stovykla Aukštadvaryje

Pirmąjį rugsėjo savaitgalį (rugsėjo 1-3 d.) VGTU akademinio  choro „Gabija“ choristai, po vasaros atostogų ir iškilmingo pirmojo choro sezono koncerto  Rugsėjo 1 –osios šventės proga Vilniaus Gedimino technikos universitete  – susitiko VGTU mokomųjų praktikų bazėje Aukštadvaryje, kasmetinėje gražia choro tradicija tapusioje stovykloje. Prie jos organizavimo prisideda visi choristai turintys idėjų, laiko ir noro, tad veiklos ir įspūdžių grįžtant namo parsivežama su kaupu! Stovykla vyksta tris dienas. Pirmoji diena, penktadienis, visuomet skiriama dabartiniams choristams linksmai pasibūti ir vieniems kitais pasidžiaugti, pasipasakoti vasaros įspūdžius, pažaisti komandinius žaidimus, o vakarą praleisti prie laužo su dainomis, istorijomis, garsiai skambančiu juoku ir gitaromis. Antrąją dieną, šeštadieniais, choras visuomet sulaukia ypatingų svečių – buvusių choro narių, kurie atvyksta su šeimomis pasibūti kartu, pasidalinti prisiminimais ir bendrumu. Šiemet antroji stovyklos diena be paslaptingosios tradicinės choro dermavonės, buvo kupina ir sporto. Choristai organizavo „Gabijos“ sporto žaidynes, kurios apėmė krepšinio, futbolo ir tinklinio žaidimą bei paskutinių jėgų pareikalavusias estafečių rungtis. Diena buvo itin aktyvi, tad po tradicinės dermavonės, kuri šiemet užsitęsė iki vėlyvo vakaro, tamsoje skambėjo dainos ir pergalingos emocijos gavus iškovotus prizus – aukso, sidabro ir bronzos medalius. Grįžę iš stovyklos „Gabijos“ dainininkai rimtai pasiraitos rankoves ir kibs į darbus. Mat šiemet laukia gausybė koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tad pasinaudodami proga primename, jog rugsėjo 11, 18 ir 25 dienomis nuo 18-tos valandos choras dar priima naujus narius ir labai laukia Tavęs ir Tavo draugo atvykstant į priėmimus. Daugiau informacijos gali rasti plakatuose, kurie kabo universiteto fakultetuose arba mūsų facebook puslapyje. Nedvejok ir ateik, mes Tavęs laukiame!
 
Parengė Iveta Stanevičiūtė

LAIŠKAS GABIJAI

Atrodo, jau baigi paskęsti kasdienėje mokslų rutinoje, tačiau peržengęs sutrūnijusį choro durų slenkstį pasijauti tarsi atsidūręs kitoje dimensijoje, visiškai kitoniškoje, egzotiškoje laiko juostoje, kurioje gyvuoja absoliučiai autentiški, niekur kitur neaptinkami individai. Nors imk, ir nutapyk šį vaizdą - plačiausio spektro jausmų, asmenybių, patirčių koloritas, ryškiausi kontrastai, didžiausia gelmė, stulbinantis siužetas. Šitokios autentikos neparduočiau jokiame aukcione. Eksponuoju širdyje.
Regis, gyveni žmogus dinamiškame įspūdžių pasaulyje, esi apsuptas nuolatos kintančių jausmų, potyrių. Išgyveni tiek juoda, tiek balta. Tačiau atėjus sunkioms gyvenimo akimirkoms prisimeni būtent chorą. Prisimeni visus narius vienijantį bendrystės ryšį. Prisiminęs pajauti. Mintyse išgirsti savotišką mantrą - kiekvieno nario apkabinimas, absurdiškas juokas apšilimui, daina su saldainių ir ateities planų priemaišomis,  vadovų zbitkos, natų šlamesys, kiekvieno nario apkabinimas... Ir vėl iš naujo.  Galiausiai, paskendęs užburtame cikle ko ne išgyveni pilnatvės jauseną.
Kaip sakoma, kartais žmogaus gyvenimo tikslas yra pati jo eiga. Kelionė. Tad choras kiekvieną atėjusį aprūpina pačiu vertingiausiu bagažu, apgaubia šilta muzika, apauna patogiais batais  ir drauge su daugybe kitų žmonių išleidžia į muzikinę kelionę.
 
Reda Petravičiūtė
 

Priėmimas į VGTU Chorą "Gabiją"

Kviečiame į VGTU Choro "Gabija" priėmimą. Jūsų laukia šauni, linksma kompanija. Begalės koncertų tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos ar užsienio miestuose. Prisijunkite!
 
 

"Gabija" Lietuvos Vakarų krašto dainų šventėje

Antrąjį 2017 – ųjų metų birželio mėnesio savaitgalį (10 ir 11 dienomis), Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras „Gabija“ dalyvavo Lietuvos Vakarų krašto dainų šventėje, kuri šiais metais skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90 – mečiui paminėti.
Daugiau nei 264  visos Lietuvos meniniai kolektyvai, daugiau nei 50 užburiančių lietuviškų kūrinių, daugiau nei 29 talentingi ir charizmatiški Lietuvos dirigentai ir daugiau nei 7000 šventiškai nusiteikusių dalyvių dovanojo gražiausias lietuviškas dainas, šokius ir muziką ne tik susirinkusiai žiūrovų miniai Klaipėdos vasaros koncertų estradoje, bet svarbiausia ir vieni kitiems, taip didžiuodamiesi ir puoselėdami šimtmečių tradicijas, skatindami neužmiršti savo šaknų ir atsakingai viską po truputį perduoti ateities kartoms.
Dainų šventės Lietuvoje vieni svarbiausių renginių, suburiantys ir suvienijantys tiek daug žmonių vienoje vietoje vienu metu vardan Lietuvos tradicijų puoselėjimo, parodymo, kad mokame būti patriotiški ir kovoti už laisvę ne tik ginklu, o ir daina, šokiu, muzika. Ne veltui 2003 m. Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse buvo paskelbta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru, o 2008 m. ši vertybė įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje 2007 m. išleistas Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas, kuris reglamentuoja dainų švenčių organizavimą, apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir jų plėtrą.
VGTU choro „Gabija“ dainininkai į saulėtąjį Lietuvos pajūrį atvyko Dainų šventės išvakarėse, birželio 9 d. vidurnaktį nepraleido progos pasigrožėti Klaipėdos muzikinio valstybinio teatro vertikalaus šokio spektakliu ant pastato sienos „Kalbantis bokštas“.
Pirmąją Dainų šventės dieną, šeštadienį, pailsėjęs prie Baltijos jūros, 16 val. choras koncertavo Klaipėdos Atgimimo aikštėje surengtame dainų šventės dalyvių koncerte, kuriame atliko net šešis kūrinius ir puikiai pareklamavo Dainų šventę. Po koncerto choristai pažindinosi su  Klaipėdos senamiesčiu, aplankė Olando kepurę.
Antrąją Dainų šventės dieną gabijiečai apsirengę geltonais, žaliais ir raudonais (Lietuvos vėliavos spalvų) koncertiniais marškinėliais, nešini VGTU akademinio choro „Gabija“ vėliava ir  VGTU  bei Lietuvos Respublikos vėliavėlėmis rankose, apsišarvavę gražiausiomis dainomis ir gera nuotaika  su visais kitais šventės dalyviais iškilmingai žingsniavo eitynėse miesto gatvėmis (Liepų g. – H. Manto g. – Vasaros koncertų estrada), dalyvius atvedusiomis į estradą, kurioje vyko svarbiausias šventės koncertas. Net 4 valandų trukmės koncerte, tarp gausybės kūrinių ir dirigentų, garbė diriguoti teko ir VGTU akademinio choro „Gabija“ meno vadovei ir vyriausiajai dirigentei Rasa Viskantaitei, D. Zakaro išplėtota lietuvių liaudies daina „O kai sauliūtė tekėjo“ skambėjo kaip niekad didingai ir vieningai. Šventės organizatorius ir vyr. dirigentas Algirdas Šumskis, labai Dėkojo, jog toks puikus choras „Gabija“ atvyko ir kvietė visuomet dalyvauti šiose šventėse.
Ši regioninė Dainų šventė - tai gražus jau kitą vasarą Vilniuje vyksiančios dainų šventės „Vardan tos...“, skirtos Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečiui švęsti,  pasirengimas dainų dienai „Vienybė težydi“.
O dabar  VGTU choro „Gabija“ nariai „pasisėmę“ saulės, smagių įspūdžių ir energijos iš Lietuvos pajūrio, mokslo metus nusprendė užbaigti ir jau po truputį krauna lagaminus tolimai kelionei prie Adrijos jūros krantų. Kur keliaus ir ką veiks choristai? Sekite naujienas.
 
Parengė Gintarė Simonavičiūtė

Akademinis choras „Gabija“ garsina VGTU vardą festivaliuose ir renginiuose

Šiemet VGTU akademinis choras „Gabija“ ypatingai žydi koncertų ir pasirodymų gausa. Tačiau nepamirštame ir tradicinių kasmetinių festivalių, kuriuose lankomės jau net gerai nebeatmename kelintą kartą. Festivaliai, žinoma, svarbūs ne tik tradicijoms palaikyti, bet ir labai sustiprina kolektyvo tarpusavio santykius ir išorinius ryšius su artimiausiais kolegomis – kitų chorų dainininkais. Keliavimas koncertuoti į įvairius gimtinės kraštus turi ir švietėjišką – pažinimo pusę – visuomet stengiamės kuo daugiau gražių turistinių, ir ne visai, vietų ir objektų aplankyti, kad dainininko, kaip menininko siela prisipildytų įvairių spalvingų jausmų ir emocijų.
Antrasis gegužės savaitgalis pasižymėjo ne tik pasakišku oru lauke, bet ir privertė kone visą savaitgalį choro kolektyvą praleisti drauge. Šeštadienį buvome pakviesti sudalyvauti XVIII –ajame tarptautiniame universitetų teatrų forume „Nenutrūkstančio ryšio zona“. Čia kartu su svečiais iš užsienio apsilankėme teatralizuotame Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pristatyme, kur „Flešmobo“ principu išsibarstę tarp svečių išdidžiai giedojome „Tautišką giesmę“. Po renginio, kartu su kolegomis iš universiteto teatro studijos „Palėpė“ vykome į kitą „Flešmobą“ pavadinimu „Atsiverskime knygą“, vykusį jau atviresnėje erdvėje – Katedros aikštėje (padainavome M. Aslund „Kom!”). Puikiai praleidę dieną skubėjome ilsėtis sekmadienio kelionei...
Kelionę į Jurbarko tarptautinį jaunimo mišrių chorų festivalį ir XVIII tarptautinį sakralinės muzikos festivalį  „Džiūgaukim... Aleliuja-2017“ šiemet pradėjome  ankstyvą gegužės 14 – tosios rytą. Įprastai  festivalis vyksta Marijampolėje ar jos apylinkėse, tačiau šiemet  viskas kiek kitaip. Koncertuoti važiavome  į  Jurbarką -  nedidelį miestelį vakarų Lietuvoje,  Žemaitijoje, dešiniajame Nemuno krante.  Šiais metais festivalis buvo išplėstas ir draugiškai apjungtas su „Tarptautiniu  jaunimo mišrių chorų festivaliu“. Šventę kaip ir kiekvienais metais organizavo festivalio „Džiūgaukim... Aleliuja – 2017“ sumanytoja Virginija Junevičienė bei savo  skleidžiama  energija   ir nuoširdumu spinduliuojanti Jurbarko kultūros centro jaunimo mišraus  choro vadovė  Danutė Lapienė.  Baigiamojo festivalio koncerto pabaigoje šventės organizatorės dėkojo atvykusiems chorams  už dalyvavimą festivalyje ir ypatingai džiaugėsi, jog  „Gabija“ kasmet mielai atvyksta ir savo subtilia muzika džiugina ne tik festivalio klausytojus , bet ir  aplinkinių miestelių gyventojus.
Nors visi šią koncertinės kelionės dieną atsikėlėme gerokai anksčiau nei 6 valandą ryto, keliaudami nepametėme geros nuotaikos ir Skirsnemunę pasiekėme su aukštai pakilusia kaitria pavasariška saule. Persirengę netoli bažnyčios esančioje pradinėje mokykloje, į kurią po koncerto skubėjome šiltos arbatos ir vaišių, autobusu vykome į pagrindinį mūsų koncertą.
Šv. Mišių metu stovėdami prie vargonų, atlikome Ž. Malinauskaitės Mišias (Kyrie, Gloria, Sanctus ir Agnus Dei), J. Rutter „The peace of God“, K. Jenkins „Ave Verum“, M. Natalevičiaus „Karaliau ugnys“ ir kt. Chorui dirigavo Rasa Viskantaitė, vargonais pritarė Kasparas Kerbedis.
Po Šv. Mišių klausytojai, apžavėti mūsų skleidžiamų garsų, su nekantrumu laukė koncerto. Bažnyčioje beveik visos sėdimo vietos buvo užimtos, o atmosfera dvelkė širdį persmelkiančiu jaukumu. Tad manau nė vienas choristas apie jaudulį ir pagalvoti nespėjo...
Koncertą pradėjome V. Augustino (žodžiai lietuvių liaudies)  „Anoj pusėj Dunojėlio“, kurios įžanga prasideda M. Mažvydo „Gyvenimą tas turės...“. Dainuodamas šį kūrinį choras apgaubęs visą bažnyčią skambesiu susirikiavo priešais altorių ir tęsė savo programą tiek ne kartą dainuotais kūriniais: J.E.Moore „An Irish Blessing“, A. Remesos „Tėve mūsų“, St..Mokranjac  „Aliluja“, tiek dar gana mažai dainuotais: G. Kalino aranžuota  „Saulelė Raudona“, norvegų kompozitoriaus Ola Gjeilo „Ubi caritas“, jaunojo kompozitoriaus D. Danilaičio „Ave Maria“, o koncerto pabaigoje skambėjo G. Kuprevičiaus (eilės K. Sajos) daina iš miuziklo „Devynbėdžiai“-„Skriski, skriski  Lietuvėlėn“. Iš bažnyčios išžingsniavome taip pat smagia gaida (M. Aslund „Kom!).  Po koncerto sulaukėme nuoširdžių linkėjimų ir kvietimų sugrįžti dar ne kartą.
Kiek atsipūtę, pabendravę su Skirsnemunėje koncertą organizavusiais žmonėmis, sočiai privaišinti ir prasiblaškę išskubėjome į Jurbarko  Švč. Trejybės  bažnyčią, kurioje po Šv. Mišių po kelis kūrinius padainavo visi į festivalį atvykę chorai, išskyrus Vokiečių Chailsheim Albert – Schweizer gimnazijos chorą. „Gabija“ vėl atliko V. Augustino  „Anoj pusėj Dunojėlio“ (solo Dominyka Rizgelytė ir Erika Žilinskaitė) bei G. Kalino aranžuotą l. l. d. „Saulelė Raudona“(solo Iveta Stanevičiūtė), o bisui - tradicinę  „ Zulu maldą“ bei  „Kom!“.
Po šio pasirodymo turėjome laiko susipažinti su Jurbarko miestu. Oras pasitaikė puikus, tad visi išsiskirstė didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis ir apžiūrėjo miestą iš visų visų pusių. Didžiąją daugumą sužavėjo Nemuno pakrantė ir atsiverianti panorama... Pasikrovę energijos skubėjome į finalinį festivalio koncertą – Jurbarko kultūros centre.
Po trejetą kūrinių čia atliko visi festivalyje dalyvavę chorai: Jurbarko kultūros centro jaunimo mišrus choras vadovaujamas D. Lapienės, Marijampolės Šventos Cecilijos  jaunimo choras vadovaujamas V. Junevičienės, svečiai iš kaimyninės Latvijos -  Bauskės  gimnazijos choras – su vietoje nenustygstančiąja vadove  M. Jonkus, bei Vokietijos   Chailsheim Albert – Schweizer  gimnazijos choras su vadove  C. Just. Koncertą puošė ne tik šeimininkų ir  užsienio svečių dainos, tačiau ir keletas Lietuvos chorų – Prienų „Žiburio“ gimnazijos choras su vadove R. Ruočkiene bei šventės vyriausieji svečiai - VGTU akademinis choras „Gabija“ (vadovė Rasa Viskantaitė), kuris savo dideliame būryje atsivežė į festivalį ir keturis jurbarkiečius: Justę, Mindaugą, Gabrielę ir Arminą. Dauguma iš jų jau ne pirmus metus puošia mūsų choro kolektyvą!
Festivalio pabaigoje aidėjo  besidžiaugiančių šia gražia švente žiūrovų – klausytojų didžiulės ovacijos. Neapsieita ir be tradicinės bendros dainos festivalio pabaigoje, kurios žodžiai tokią ypatingai gražią  dieną aidėjo ausyse lyg himnas: „Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios!“.
Grįždami namo ne tik aptarinėjome įspūdžius, tačiau aplankėme ir tokias gražias Jurbarko krašto vietas kaip Panemunės, Raudonės pilis, ant kurios aukštojo blokšto užsikorę, žvelgdami į užburiančią  Lietuvos krašto panoramą, išdidžiai dainavome „Kur giria žaliuoja“. Tie laipteliai, kuriais sukaupę paskutines jėgas lipome į Palemono piliakalnį dar kartą pasižiūrėti  kitu kampu į mūsų kraštą, buvo tikriausiai sunkiausias paskutinis dienos iššūkis, tačiau vertas kiekvieno  padažnėjusio širdies dūžio.
Kelionė buvo smagi, turininga, daininga, kupina gerų emocijų ir įsimintinų akimirkų. VGTU akademinis choras „Gabija“ nuoširdžiai dėkoja šventės organizatoriams už galimybę  prisidėti prie šio gražaus kasmetinio renginio ir muzikos sklaidos regionuose.
 
Iveta Stanevičiūtė

AKADEMINIS CHORAS „GABIJA“ IŠKOVOJO PIRMOJO LAIPSNIO DIPLOMĄ!

„GABIJA“ VĖL IŠKOVOJO PIRMOJO LAIPSNIO DIPLOMĄ!
 
Š.m. balandžio 29-30 d. Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete, vyko Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso pirmasis turas, kuriame varžėsi net 24 Vilniaus miesto suaugusiųjų moterų, vyrų bei mišrūs chorai. Konkursas rengiamas periodiškai – likus metams iki Lietuvos dainų šventės, tad šiųmečiu renginiu buvo siekiama įvertinti suaugusiųjų chorų meninį lygį prieš 2018 m. vyksiančią Lietuvos dainų šventę „Vardan tos…“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ sekmadienį varžėsi kartu Lietuvos edukologijos universiteto akademiniu mišriu choru „Ave Vita“, Vilniaus kultūros centro moterų choru „Liepos“, Jaunuolių choru „Ąžuoliukas“, Vilniaus Bernardinų bažnyčios mišriu choru „Langas“, Vilniaus mokytojų namų mišriu choru „Bel Canto“ ir dar daug kitų chorų.
Chorus vertino kompozitorius Algirdas Martinaitis, kompozitorė ir pedagogė Nijolė Sinkevičiūtė, kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Vaclovas Augustinas, dirigentai ir pedagogai Artūras Dambrauskas ir Algirdas Šumskis, LNKC muzikos poskyrio vyr. specialistė Aurelija Andrejauskaitė. Žiuri komisijos pirmininkas - dirigentas ir pedagogas Dainius Puišys.
„Gabija“ savo konkursinę programą pradėjo Laimučio Vilkončiaus išplėtota lietuvių liaudies daina „Reiks broleliui karan joti“, toliau sekė Mykolos Leontovičiaus harmonizuota ukrainiečių liaudies daina „Ščedrik“, Juozo Naujalio „Man liūdna“ (eilės Maironio) bei Vaclovo Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ (žodžiai lietuvių liaudies). Dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė. Kolektyvo meninis atlikimo lygis, programos savitumas bei sceninė kultūra buvo puikiai įvertinti tiek klausytojų, tiek konkurso komisijos narių. Kaip kalbėjo patys choristai: „atidavėme viską, ką galėjome“. Visa tai neliko nepastebėta - „Gabija“ iškovojo pirmojo laipsnio diplomą!
Konkurso pabaigoje, po rezultatų paskelbimo, tradiciškai nuskambėjo visų dalyvių kartu atliekama „Kur giria žaliuoja“ (Juozo Gudavičiaus muzika, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio žodžiai), dirigavo Dainius Puišys. Tai įrodė, kad muzika vienija ir jungia žmones.
 
 
Naujieną parengė Monika Kukarėnaitė

VGTU akademinis choras "Gabija" dalyvavo Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginyje: "Chorinės muzikos koncertas"

Balandžio 24 d. (pirmadienį) VGTU akademinis choras „Gabija“ koncertavo Nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje chorinės muzikos koncerte Lietuvos Ncionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Koncerto vieta buvo kiek neįprasta – dainavome ant laiptų, kurie yra tik įėjus į biblioteką. Jau dieną prieš koncertą repetuojant čia mus lydėjo lankytojų šypsenos ir plojimai. Puiki akustika leido atsiskleisti visomis spalvomis. Koncertą pradėjome keturių kūrinių programa, kurią atliksime Lietuvos Suaugusiųjų chorų konkurse. Kaip pridera, Martyno Mažvydo bibliotekoje atlikome Vaclovo Augustino kompoziciją „Anoj pusėj Dunojėlio“, kurios pradžioje skamba Martyno Mažvydo sukurtas motyvas. Po šios programos sekė puokštė nekonkursinių kūrinių. Daugiausia ovacijų sulaukė Gedimino Kalinio aranžuotas kūrinys „ Saulelė raudona“, kur solo partiją atliko mūsų choro lakštingala - Iveta Stanevičiūtė. Po šio kūrinio galėjai matyti klausytojų šypsenas ir žibančias akis. LMTA docentas Dainius Puišys neslėpė susižavėjimo kūrinio atlikimu. Vėliau sekė puikus Linos Kairytės kūrinys „Aguonos žiedas“, o koncertą užbaigėme Giedriaus Kuprevičiaus kūriniu „ Skriski, skriski Lietuvėlėn!“. Mūsų koncertą tęsė LMTA merginų ir mišrus chorai. Šis koncertas, kaip ir visi mūsų koncertai, buvo ypatingas, nes diriguojant mūsų vadovei Rasai Viskantaitei mes visada dainuodami  atiduodame dalį savo širdies.
 
Parengė Arnas Pelakauskas
 
Daugiau foto >>>>>
 

VGTU akademinio choro „Gabija“ koncertas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

VGTU akademinio choro „Gabija“ koncertas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Balandžio 1 d. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Pavasarišką šeštadienio popietę choras atliko L. Kairytės, D. Zakaro, O. Gjeilo, L. Vilkončiaus, M. Leontovičiaus, J. Naujalio, V. Augustino, G. Kalino, E. Whitacre, M. Aslund, W. Koperski, G. Kuprevičiaus kūrinius, taip pat keturias dalis iš Z. Bružaitės muzikinio epo „...nes ilgiuosi tavęs“ . Koncerte dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris Kasparas Kerbedis, solo dainavo Dominyka Rizgelytė, Iveta Stanevičiūtė, Vladas Kęstutis Nekrašas ir Simonas Zamkauskas. Koncerto metu gerą nuotaiką skleidė koncerto vedėja-chormeisterė Erika Žilinskaitė. 
Klausytojai negailėjo plojimų, šypsenų ir „ BRAVO!“ šūksnių, o tai choristams pats didžiausias įvertinimas. Visi, tiek koncerto dalyviai, tiek žiūrovai pasisėmė geros nuotaikos visai dienai, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai po koncerto turėjo progą nemokamai apžiūrėti  parodą „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ Parodoje eksponuojama beveik šimtas eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų. Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 18 d., tad paskubėkite, aplankyti tikrai verta!
Tačiau diena choristams dar nesibaigė, po koncerto „Gabija“ krikštijo savo pirmokus. Ši ilgai laukta šventė prasidėjo jau trečią kartą organizuojamomis ir tradicija tapusiomis orientacinėmis varžybomis po Vilnių. Choristai buvo suskirstyti į keturias grupes, kiekviena grupė gavo žemėlapį su penkiais jame pažymėtais punktais. Išklausę taisykles visi kibo į darbą. Šiais metais varžybų tikslas buvo aplankyti kuo daugiau įvairesnių vietų ir jose surasti paslėptas užuominas, kurios vedė į žemėlapyje nepažymėtą, šventės finalinę vietą.
Visus išsprendusius mįsles ir įveikusius užduotis, šeštas punktas atvedė į Kalnų parko estradą, kur choro pirmokai buvo išrikiuoti eilute ir lydimi „apeiginių pagalių“ mušamo ritmo kilo į Trijų Kryžių kalną.
Kalno viršūnėje kiekvienas pirmokas buvo po vieną kviečiamas prie kryžių, kur jų laukė angelų rūbais pasipuošusios: „Gabijos“ choro vadovė Rasa, chormeisterė Erika ir choristų prezidentė Iveta. Joms stebint choro pirmokai turėjo pademonstruoti savo vokalinius sugebėjimus ir užpūsti žvakę garsu.
Po visų išbandymų choristai atsiklaupė ir iškilmingai kartojo „Gabijos“ priesaiką. Ceremonijos pabaigoje gabijietė Eglė kiekvienam pirmokui ant kaktos nupiešė po „F“ raidelę, o VGTU choro vadovė Rasa Viskantaitė apšlakstė juos Vilnelės vandeniu.
Šventę vainikavo bendra daina. Atsivėrus nuostabiai Vilniaus panoramai, choras susikibo už rankų ir sudainavo Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, kuri visiems priminė koks nepaprastas ir stebuklingas yra buvimas kartu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinio choro „Gabija“ koncertas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime

VGTU choras nepamiršta savo socialinės misijos ir savo muziką skiria įvairioms socialinėms grupėms. Dėl šios priežasties š.m. kovo 7 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) choras „Gabija“ svečiavosi labai neįprastoje vietoje – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tai antrasis kartas, kai choras per savo gyvavimo laikotarpį koncertavo šioje įstaigoje įkalintiems nuteistiesiems ir kalėjimo administracijos nariams.
Choras "Gabija" atliko lietuvių liaudies, sakralinius, populiariosios muzikos ir kitokio žanro  kūrinius: L. Vilkončiaus išplėtota lietuvių liaudies daina „Reiks broleliui karan joti“, M. Leontovičiaus harmonizuota ukrainiečių liaudies daina „Ščedrik“, J. Naujalio „Man liūdna“, V. Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ (lietuvių liaudies žodžiai), Dainiaus Danilaičio „Ave Maria“, A. Remesos „Tėve Mūsų, G. Kuprevičiaus „Skriski, skriski Lietuvėlėn!“, K. Koperski „Heaven is a wonderful place“ ir kiti kūriniai. Dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris Kasparas Kerbedis.
Po renginio choristai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su čia gyvenančių ir dirbančių žmonių kasdienybe, pasivaikščioti po kai kuriuos pastatus, apžiūrėti kalinimo patalpas, surišimo kambarį, pasivaikščiojimo kiemelius. Ekskursiją vedė apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas Valentinas Liniovas. Jis pasakojo apie kalėjimo struktūrą, savo darbo ypatumus, kalinių gyvenimą.
 
Teksto autorė Monika Kukarėnaitė

VGTU akademinio choro „Gabija" giesmės skambėjo Rudaminos Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčioje

Kaip ir kiekvienais metais, paskutinį sausio sekmadienį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) choras „Gabija“ puoselėjo savo tradiciją ir dainavo bažnyčioje, taip paminėdami buvusio choro vadovo Felikso Viskanto gimtadienį. Šiemet choro giesmės skambėjo Rudaminos Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčioje.
 
Šv. Mišias choras „Gabija“papuošė Kalėdinėmis giesmėmis, kadangi tai buvo paskutinis sekmadienis kai jos giedamos. Po Šv. Mišių visi buvo kviečiami pasiklausyti trumpo „Gabijos“ koncerto, kurio metu buvo atliekami F. Mendelssohn – Bartholdy, K. Jenkins, M. Natalevičiaus, G. Savinienės, A. Remesos, M. Leontovič,  J. Naujalio, D. Andrulio, ir kt. kūriniai. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis.
 
Koncerto klausytojai negailėjo aplodismentų ir „bravo“ šūksnių, choras sulaukė daug gražių padėkos žodžių už šilumą ir teigiamas emocijas kurias tą rytą paskleidė. Po koncerto Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčios klebonas džiaugėsi už neeilinę bendrą maldą ir kvietė dar nekartą sugrįžti.
 
Laura Verikaitė

Choro „Gabija“ Kalėdinis reviu

Gruodžio 19-oji – artėja Kalėdos. Lauke – 10, o mums karšta. Mes karšti, įkaitę – ką tik išėję iš dušo - susirinkome tradiciniame choro renginyje – karnavale.
Viskas prasidėjo nuo komandinių žaidimų. Išsiskaičiavom pirmais, antrais, trečiais, ketvirtais ir... pradėjome. Straipsnio autorius priklausė „Turbotronų“ komandai, o kitų pavadinimai... dingo atmintyje. Išliko tik „prikolai“. Sunku buvo nesijuokti, nors ir žaidimas rimtas turėjo būt,  visgi – protmūšis. Toliau sekė pasirodymai. Kaip ir įprasta dainininkų bendruomenėms daugiausiai buvo muzikinių pasirodymų. Pirmieji dainas dainavo ir šokdami improvizavo - kalėdinių dainų mišrioji grupė. Vėliau pasirodė „Katažynkos ir Garbanos“ (tiksliau Katažynkos šoko, o Garbanos dainavo). Panelės užvedė publiką, ir jų balsai kažkodėl niekuo nesiskyrė nuo dainininkių...(matyt fonogramą buvo pasileidusios). Žiūrovams teko irgi padainuoti.  Po šių dviejų identiškai išraitytų garbanų ir šukų įstrigusių tarp jų  į sceną žengė pasakų dvasia. Pasinėrėme į ežiuko vidinį pasaulį, pajautėme jo skausmą ir džiaugsmą, suvokimą ir nesupratimą. Įdomi patirtis, gal ir visai nieko būtų pabūti ežiu, žinoma, jei gyventumėme toliau nuo kelio... „GabijaToniX“ – „Gabijos“ choro senbuviai - salė klausė nuščiuvus. Mūsų Prezidentė Iveta atliko solinį pasirodimą. WoWoWOooOoW - ovacijos nesiliovė, gražų balsą ir klausą turi mergina, tikriausiai visi šitam chore po kelių metų tampa balso meistrai... O po širdį virpinančios dainos kas geriausia? Žinoma – eilės, poezija. Tikriausiai būtent tai supratusi mūsų poetiškoji Eglė įžengė i sceną skaityti savųjų eilėraščių. Salė užsimerkus tyliai klausė ir keliavo po menininkės Eglės vidinį pasaulį, pajautė jos aistrą ir meilę, ir, tikriausiai, ne vienam kilo noras ir pačiam išsakyti savo jausmus lape, eilėse.
Galiausiai – n.o.m.i.n.a.c.i.j.o.s . Buvo renkami metų choro nariai. Straipsnio autorius, kuris kiek dar nedrąsiai, bet ryžtingai rašo šį straipsnį, buvo išrinktas metų paslaptinguoju. Metų pirmokė - garbanotoji gražuolė – architektė Reda. Kitų metų pirmoku/pirmoke, tikriausiai būsi išrinkta(s) Tu, jei dar nelankai choro. Taip pat buvo išrinkta daugybė kitų skirtingų nominantų, kuriuos, deja,  trumpalaikis „hardas“ pamiršo perkelti į ilgalaikį.
Vakarą pabaigė vakaronė, rimti – nerimti pokalbiai ir „prikolai“. Visi namo grįžo įsimylėję, geros nuotaikos, ir dar artimesni... Dėkojame chorui „Gabija“. Dėkojame skaičiusiems. Ačiū!
 
Rokas-pirmokas, antras tenoriokas 

XIII-oji tarptautinė studentų chorų šventė „Žiemos šviesa"

Nuoširdžios ir prasmingos dainos, gražios dekoracijos ir tikrų tikriausios šypsenos sušildė  klausytojų širdis žvarbų  gruodžio 2-os vakarą ir priartino laukimą to, kad neabejotinai yra šviesa... „Žiemos šviesa.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras „Gabija“ švenčių maratoną kaip ir kiekvienais metais pradėjo gražiausia ir šilčiausia jų pačių suorganizuota chorų švente „Žiemos šviesa“, kuri sėkmingai įvyko jau net mistiškąjį XIII-ąjį kartą.
Šiais metais šventėje svečiavosi neseniai susikūręs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto akademinis choras „Vivere Cantus“ vadovaujamas Rolando Daugėlos,  antrąjį kartą „Žiemos šviesoje“ svečiavosi draugai iš Estijos – Tartu studentų choras, choro vadovė Küllike Joosing, Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventų choras „Gabija Alumni“,  vadovė Rasa Viskantaitė,  dirigentė chormeisterė Erika Žilinskaitė ir be abejonės festivalio šeimininkai VGTU akademinis choras „Gabija“ su meno vadove Rasa Viskantaite, chormeisteriais Giedriumi Pavilioniu  ir Erika Žilinskaite, koncertmeisteriu ir chormeisteriu Kasparu Kerbedžiu priešaky.
Šventėje ypatingai ir dar niekam negirdėtai suskambėjo gražiausi Lietuvos ir Estijos kompozitorių – L. Kairytės, L. Vilkončiaus, Z. Bružaitės, V. Augustino, G. Savinienės, L. Adomaičio, A. Klovos, L. Abario , K. Voorand, V. Tormio, E. Mägi, J. Runestad ir kt. – kūriniai. Koncertą užbaigė draugiškas  visų chorų jungtinis pasirodymas, kurio metu didingai skambėjo G. Savinienės ir J. Marcinkevičiaus „Lietuva“, L. Adomaičio ir G. Paškevičiaus „Kol kartu“ ir tarptautinis studentų himnas „Gaudeamus“.
Tokie renginiai kaip šis kiekvienam iš mūsų  primena kiek daug gerų, gražių, šviesių dalykų yra aplink mus, o svarbiausia – mumyse. Tik norėkime ir mokėkime tai pamatyti, atpažinti ir tuo dalintis. Su šia smagia gaida VGTU akademinis choras „Gabija“ dėkoja visiems renginio dalyviams ir svečiams bei linki gražaus ateinančių švenčių laukimo.
Gintarė Simonavičiūtė
 
P. S. Gruodžio 8 d. VGTU choras dainavo Kalėdiniame SEB banko renginyje vienoje iš Sapiegų technologijų parko pastatų salių.
„Gabija“ turėjo vaizduoti padavėjus, kurie netikėtai uždainuoja.
Kol rinkosi svečiai, choristai sėdėjo ant neseniai buvusių muzikinių laiptų.
Buvo įdomu, labai atsakinga ir naudinga pasirodyti tokiai aukšto lygio publikai.

Gabija XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje

Lapkričio 18-20 dienomis VGTU akademinis choras „Gabija“ dalyvavo XVIII-ame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje Kaune. Šeštadienio popietę koncertavęs Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, choras atliko L. Kairytės, L. Vilkončiaus, M. Natalevičiaus, E. Whitacre, A. Adomaičio,M. Oslund, A. Kulikausko kūrinius. Koncerte dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris Kasparas Kerbedis, solo dainavo chormeisteris Giedrius Pavilionis ir Erika Žilinskaitė.  Be šio pasirodymo, nuo penktadienio vakaro ir visą savaitgalį su kitais Lietuvos aukštųjų mokyklų chorais „Gabija“ aktyviai repetavo jungtinį festivalio kūrinį:  Zitos Bružaitės muzikinį epą „...nes ilgiuosi tavęs“ (A. Mickevičiaus ž.), kurį kartu su kitais chorais, instrumentine grupe (klavišiniai - Motiejus Bazaras, mušamieji – Benediktas Bazaras, gitara – Mykolas Bazaras, obojus – Robertas Beinaris), skaitovu - aktoriumi Dainiumi Svobonu bei solistais atliko sekmadienį Kauno nacionaliniame dramos teatre.
 
XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Kaune
 
 
VGTU akademinis choras „Gabija“ laiko veltui neleidžia – jau antrą savaitgalį iš eilės choristai ir jų vadovai (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė R. Viskantaitė, chormeisteriai G. Pavilionis ir E. Žilinskaitė, koncertmeisteris ir chormeisteris K. Kerbedis) sėdo autobusan ir trumpam paliko Vilnių. Šį kartą jie kartu su visais Lietuvos aukštųjų mokyklų chorais dalyvavo Kaune vykusiame XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje.
 
Kad būtum laimingas, pakanka dainuoti chore
Visas savaitgalis buvo kupinas dainų. Vos atvykę kaip pavyzdingi choristai keliavome tiesiai į repeticiją su viso renginio siela meno vadove Danguole Beinaryte, KTU akademiniu choru „Jaunystė“ ir VU akademiniu choru „Gaudeamus“. Kitą dieną taip pat netinginiavome ir rytą pradėjome ruošdami balsus popiet laukusiam savo koncertui M. Žilinsko dailės galerijoje. Koncertuoti nusprendėme netradicinėje vietoje – ant laiptų, prie įėjimo. Tokį sprendimą pasirinkome dėl akustikos subtilybių. Apsipratę su nauja vieta ir skambesiu, skubėjome ir fiziškai pasiruošti – Pažaislio restorane „JachtKlubas“ sėdome prie ilgo stalo ir pasistiprinome kaip viena didelė šeima. Dar valandėlę pasigrožėję Kauno marių peizažu ir pakvėpavę pušyno oru vėl patraukėme link M. Žilinsko dailės galerijos.
Pasirengę koncertui dar paklausėme kolegų – Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave vita“, (vadovas Kastytis Barisas) ir Šiaulių universiteto merginų choro „Pavasaris“ (vadovas Gediminas Ramanauskas). Na ir galiausiai tiems, kurie nepasididžiavo ir atėjo paklausyti choro „Gabija“, pasistengėme padovanoti kuo gražiausių įspūdžių klausant ne tik lietuviškų, bet ir hebrajų dainų. Atrodo, kad mūsų pastangos buvo įvertintos: po A. Adomaičio harmonizuotos Žemaičių krašto dainos „Pempel pempel“ meno vadovė Rasa Viskantaitė žaismingai kreipėsi į publiką: „Taip garsiai plojate – turbūt čia yra žemaičių?“, tačiau pasigirdo atsakymas: „Plojame, nes gražiai dainuojate!“. Dėl tokių akimirkų išties verta dainuoti chore! Ačiū klausytojams.
Po nuotaikingo ir jaukaus koncerto dar pasivaikščiojome galerijoje – apžiūrinėjome įvairių šalių taikomosios dailės, tapybos, skulptūros ir kitus kūrinius. Ir tuo diena nesibaigė – vėlgi skubėjome į bendrą repeticiją su Danguole Beinaryte.
Vėlai vakare, po turiningos dienos, visi gabijiečiai susirinkome pavakaroti ir pasidalinti įspūdžiais apie chorą. O jų buvo pačių įvairiausių: nuo padėkų akyse žibant ašaroms iki prisipažinimų, kas erzina chore!  Pirmoji žodį tarė vadovė Rasa, galinti didžiuotis ne tik muzikiniais talentais, bet ir puikia iškalba: mūsų chorą lygino su bičių aviliu ir linkėjo būti tokiems vieningiems, kaip šie gyvūnėliai. Taip pat lietė filosofines temas ir skatino „padėti vieni kitiems, ne savo noru atėjusiems iš ten, kur grįžti labai baisu“. Tačiau pasirodė, kad tokių talentingų ir giliai mąstančių asmenybių chore turime ne vieną. Štai vienas senbuvis, remdamasis psichologiniais faktais, kalbėjo: „Kad būtum laimingas, pakanka vieno iš trijų dalykų: naujų draugų, naujų vietų arba naujų tikslų, iššūkių. Chore gaunu viską.“ Šie ir kiti nuoširdūs pasisakymai išties paliko jausmą, kad esame daugiau, nei tiesiog padainuoti susirinkę žmonės.
 
Baigiamasis koncertas ir vakaronė
Na ir galiausiai atėjo sekmadienis – baigiamojo festivalio koncerto diena, kurią visą skyrėme Zitos Bružaitės muzikiniam epui „... nes ilgiuosi tavęs“, sukurtam pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“. Kauno nacionaliniame dramos teatre kartu su dar aštuoniais chorais, būriu solistų ir muzikantų, vadovaujami charizmatiškosios meno vadovės Danguolės Beinarytės turėjome garbės pirmą kartą tokia gausia sudėtimi atlikti šį sudėtingais, nepaprastai gražiais, netgi kosminiais sąskambiais pasižymintį kūrinį. Na, o po intesyvių meninių išgyvenimų ir kūnu bėgiojančių šiurpuliukų buvome nustebinti šaunios vakaronės KTU III rūmuose, kurią suruošė renginio šeimininkai – choras „Jaunystė“. Buvo visko: ir maisto, ir muzikos, ir žaidimų, ir svarbiausia – geros nuotaikos! Ačiū!
 
 

Choro “Gabija” kelionė į Baltarusiją

 
 
 
 
Choro “Gabija” kelionė į Baltarusiją
 
Pirma diena – LDK pilių griuvėsiai, Minsko akcentai ir šventinis koncertas
Ankstyvą, ūkanotą penktadienio (11.11) rytą prie VGTU Senamiesčio (buv. Architektūros) rūmų būriavosi „Gabijos“ choristai – pagaliau atėjo toji diena, kuomet visi kartu, susiskaičiavę ir persiskaičiavę, patraukėme link kaimynės Baltarusijos. Minske mūsų laukė draugai iš Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto (BNTU) liaudies choro kapelos, švenčiančios savo 35-metį ir šia proga surengusios puikų koncertą. Taigi, kelionė prasidėjo.
Pirmiausia stabtelėjome prie Medininkų pilies ir pasivaikščiojome jos kieme. Kirtus Baltarusijos sieną kvapą gniaužė pasakiškas žiemos grožis, didžiulės baltos girios ir brėkštantis rytas. Pakeliui nesnaudėme – sekdami LDK pėdsakais aplankėme ne vieną pilį. Vaikščiodami po Krėvos, Alšėnų pilų griuvėsius galėjome tik įsivaizduoti, kokios prabangos ir kokių svarbių centrų čia kadaise būta – šiuos takus prieš 400 – 600 metų mindė Jogaila, Kęstutis, Sapiegos ir kiti mūsų istoriją lėmę žmonės.
Neilgai trukus mūsų akis jau džiugino Minsko miesto vaizdai. Stebėjomės miegamųjų rajonų pastatų kitoniškumu, sostinės centro architektūrinėmis įdomybėmis, taip pat mūsų kartai jau egzotika tapusiais sovietmečio akcentais – didžiulį Lenino paminklą saugančiais milicininkais, raudonomis penkiakampėmis žvaigždėmis gatvėse ir nepriekaištingai prie pergalės paminklo (amžinosios ugnies) keliomis eilėmis aukštus politikos veikėjus pasitikti išsirikiavusiais kariškiais žiemiškomis uniformomis. Mat, turėjo atvykti Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas. Dėl to ir Nepriklausomybės prospektas skendėjo raudonose ir raudonai žaliose vėliavose
Vos atvykę buvome šiltai pasitikti draugų baltarusių, pamaitinti ir patogiai apgyvendinti BNTU bendrabutyje, kuris buvo labiau panašus į viešbutį (kiliminiai takai koridoriuose, televizoriai, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės kambariuose, kuriuose gyvenome po 1, 2 ar 3). Nieko nelaukę ėmėme ruoštis tą pačią dieną vykusiam koncertui, kuriame pasirodė sukaktuvininkai - BNTU liaudies choro kapela, mūsų choras „Gabija“ bei dar 2 Minsko universitetų mišrūs chorai. Gėrėjomės baltarusių atliekamų kūrinių įvairove, o patys padovanojome dvi lietuvių liaudies dainas: L. Vilkončiaus harmonizuotą ,,Reiks broleliui karan joti” ir A. Adomaičio harmonizuotą Žemaičių krašto dainą “Pempel pempel”.
Po koncerto  maloniai nustebome baltarusių svetingumu – buvome palydėti į salę, kur mus pasitiko orkestras ir šokėjai, taip pat laukė stalas, nukrautas vaišėmis. Ir nors po kelionės ir koncerto jautėmės gerokai nuvargę, po valandėlės santūraus šnekučiavimosi savose grupelėse, vakarą užbaigėme smagiai šokdami didžiuliame rate.
 
Antroji diena – ekskursija po Minską ir dainavimas visam pasauliui
Antroji diena prasidėjo sočiais pusryčiais įdomioje, sovietmečio dvasią išsaugojusioje valgykloje. Po to pusdienį draugai baltarusiai mums rodė Minsko įdomybes. Lankėmės aukščiausiame miesto pastate – 23 aukštų Nacionalinėje bibliotekoje, nuo kurios stogo galėjome žvalgytis po miesto panoramą. Vėliau aplankėme Ašarų salą ir dar kelias ypatingo grožio, susikaupimą ir dvasingumą skleidžiančias vietas  – Šventosios Dvasios (stačiatikių) bei Šv. Mergelės Marijos (katalikų) katedras.
Vakare turėjome garbės koncertuoti Šv. Simono ir Šv. Elenos arba kitaip Raudonojoje bažnyčioje, kuri stovi šalia Nepriklausomybės aikštės ir Vyriausybės rūmų. Jaukioje, įmantrių raštų ir Šventųjų paveikslų pilnoje bažnyčioje atlikome daugybę įvairių kūrinių: lietuviškų ir angliškų, lotyniškų ir zulu kalba, sakralinių ir pasaulietinių - galiausiai, tiek graudžių, tiek  pakilių dainų. Nors publika nebuvo itin gausi, džiaugėmės matydami savo ištikimuosius baltarusių choro draugus, Minsko lietuvių draugijos atstovus (su pirmininku ir vicepirmininku priešaky) ir tiesiog laimingus, besišypsančius nepažįstamuosius, po labiausiai patikusių kūrinių netgi sušukdavusius „Bravo!”. Na, o po koncerto sužinojome, kad dainavome visam pasauliui – bažnyčioje vykdoma tiesioginė internetinė transliacija.  Ir  taip meno vadovės Rasos Viskantaitės prieš koncertą pasakyti žodžiai, kad “tikras menininkas net esant vienam klausytojui, dainuoja atiduodamas visą save”, įgavo visai kitą prasmę!
Pasidžiaugę pasisekusiu koncertu, turėjome dar šiek tiek laiko įsigyti lauktuvių ir laisvai pabendrauti su baltarusiais draugais. Pastarieji išties stebino savo draugiškumu, nuoširdumu ir rūpesčiu – nuo pasitikimo vos įsukus Į BNTU kiemą iki pagalbos renkant saldainius lauktuvėms. Ir nors kalbos barjeras buvo tikrai jaučiamas, svarbiausi žodžiai buvo visiems suprantami: друг, подружкa, спосибo (rus. draugas, draugė, ačiū)!
 
Trečioji diena – šiltas atsisveikinimas ir pasivaikščiojimai įspūdingose pilyse
Anstyvą sekmadienio (11.13) rytą atsisveikindami baltarusiai dėkojo, kad atvykome ir išlydėjo žodžiais: „Prisiminkite, kad Minske jūs turite draugų!”
Grįždami vėlgi nepraleidome progos pasigrožėti LDK kultūros paminklais. Vaikštinėjome po pagrindinius turistų traukos centrus - įspūdingąsias Myro ir Nesvyžiaus pilis. Apžiūrinėjome restauruotas jų patalpas – nuo auksu spindinčių menių iki drėgme dvelkiančių vyno rūsių. Nesvyžiuje taip pat užsukome į pirmąją baroko stiliaus bažnyčią Šiaurės Rytų Europoje – Dievo kūno bažnyčią. Po ja įrengtoje kriptoje palaidoti 72 Radvilų giminės atstovai – nusileidę į požemį stebėjomes įvairių dydžių medinių karstų gausa. Taip pat Naugarduke įsiamžinome prie paminklų, skirtų karaliui Mindaugui bei A. Mickevičiui, grožėjomės žiemiška, kvapą gniaužiančia panorama šalia Naugarduko pilies griuvėsių. Galiausiai tyliai atsisveikinome su Baltarusija apeidami galingą restauruotą Lydos pilį.
Kelionė pralėkė žaibiškai, palikdama daugybę prisiminimų, įspūdžių ir naujų draugų. Atsisveikinome ne tik dėkodami vieni kitiems už gerai praleistą laiką, tačiau ir jau galvodami apie artmiausius renginius – XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalį Kaune, vyksiantį jau kitą savaitgalį (11.18 – 11.20). Sekite naujienas!
 
Naujieną parengė
Ieva Marija Jovarauskaitė

„GABIJOS“ CEMENTUOTĖ

„GABIJOS“ CEMENTUOTĖ
 
Lapkričio 3 dieną VGTU akademinio choro „Gabija“ nariai turėjo jau tradicine tapusią -  netradicinę ilgąją repeticiją - cementuotę. Čia, be tradicinio kūrinių repetavimo vyko susipažinimo žaidimai ir pirmokėlių prisistatymai. Vakaro pradžioje sužinoję ir įsiminę kolegų vardus, gabijiečiai pamatė įvairiausius choro naujokų talentus ir išgirdo įdomias istorijas, kaip jie atsirado chore. Pasirodo, naujieji choro nariai susirinko iš įvairiausių Lietuvos kampelių ir parodyti turėjo ką: žongliravimą, instrumentų gaminimą ir grojimą, kūrybą- piešimą, eiliavimą, drabužių kūrimą... Vakaro pabaigoje kiekvienas naujas narys buvo apdovanotas pirmokėlio diplomu, skatinančiu: dainuoti širdimi, klausyti akimis, matyti ausimis ir atsiduoti visa siela chorui „Gabija“. Taip pat buvo nominuoti - "Gabijos" pagalbos ranka – choro prezidentė Iveta, "Gabijos" kamertonas – chormeisteris Giedrius, "Gabijos" draugiška šypsena – Rokas, "Gabijos" Tėtis – Povilas, "Gabijos" Mama - Vadovė Rasa.
 
Parengė Austėja Garbinčiūtė

„GABIJOS“ FUX‘Ų DERMAVONĖ AUKŠTADVARYJE

„GABIJOS“ FUX‘Ų DERMAVONĖ AUKŠTADVARYJE
 
Praėjo metai. Metai nuo tos dienos, kai padariau, rodos, paprastą dalyką – vis dėlto nuėjau į universiteto chorą. Metai, nuo dienos, kai vienu žingsniu įsileidau į savo gyvenimą kelias dešimtis naujų draugų, kelias dešimtis plačių šypsenų, skambaus juoko, jaukių vakarų. Metai, kai kūnu vėl bėgioja šiurpuliukai nuo kiekvieno tobulo akordo. Vėl prisijaukinau muziką. Atrodo TIK metai, o buvo TIEK daug. Tiek kelionių, tiek vakarų, tiek šilumos, tiek tradicijų, tiek kultūros, tiek plojimų, tiek atradimų, tiek gyvenimo! Tie vakarai su gitara, tos dainos, tas didžiulis puodas ant laužo su mūsiškių kulinarų šedevrais, tas grynas oras, pirties šiluma, nendrių šnaresys, tos žvaigždės, tas ežero kvapas.. Sunku nustot vardint, kiek gerų jausmų sukėlė tokį milžinišką chaosą galvoje po savaitgalio Aukštadvaryje. Dabar jau ir mes, buvę pirmokai, esam pilnaverčiai ir visapusiškai teisėti choro nariai! Ir kad Jūs žinotumėt, kaip lengva įsinešt į savo gyvenimą tiek džiaugsmo ir pilnatvės. Vienas paprastas dalykas, keičiantis tiek daug. Vienas paprastas dalykas, suvienijantis tiek žmonių! Galima rašyti ir rašyti.. Ir tie žodžiai vis tiek nesugebės apsakyti tų jausmų! Reiktų kurti dainas apie tokius dalykus. Žodžiams kartais reikia muzikos, o muzikai nieko nereikia. Ji nuostabi būdama pati sau. Tu tik ateik, užsimerk, dainuok ir jausk, kaip savy prisipildai kažko, kas tau palieka veide šypseną visai dienai, savaitei, mėnesiams ir visam gyvenimui. Tu tik ateik! 
VGTU studentai, norintys laisvalaikį praleisti su draugais, kurie myli dainą ir atsipalaiduoti po įtemptų mokslų, laukiami rugsėjo 12, 19, 26 d. nuo 17.30 val. VGTU Architektūros rūmuose (Pylimo g. 26), choro „Gabija“ patalpose.
Choro meno vadovė Rasa Viskantaitė tel.865035291, el. p. rasa.viskantaite@vgtu.lt

Naujų narių priėmimas

GABIJA IX-AME ČESLOVO SASNAUSKO CHORŲ FESTIVALYJE IR KAPČIAMIESČIO 500 METŲ JUBILIEJAUS ŠVENTĖJE

Šiemet Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ savo koncertinį sezoną užbaigė Dzūkijos krašte, kur vyko IX–asis Česlovo Sasnausko chorų festivalis bei Kapčiamiesčio 500 metų jubiliejaus šventė.
Birželio 17 d., penktadienį, choras koncertavo Veisiejų kultūros namuose. Vietos gyventojai, nepabūgę stiprios vasariškos audros, klausėsi per metus choro „Gabija“ (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Viskantaitė, chormeisteriai Giedrius Pavilionis ir Erika Žilinskaitė, koncertmeisteris ir chormeisteris Kasparas Kerbedis) sukaupto koncertinio repertuaro: A. Kulikausko ir A. Bukonto „Gintarų“, L. Vilkončiaus „Tu“ (solo chormeisterė Erika Žilinskaitė), R. Semeniuko ir G. Svilainio išplėtotų „Pamario dainų“ (chorinė aranžuotė L. Abario) ir kitų. kūrinių. Po koncerto pavaišinti choristai turėjo galimybę aplankyti žymiausias Veisiejų miestelio vietas: didžiulę Šv. Jurgio bažnyčią su fundatorių krip­tomis ir medinių Šv. Jurgio skulptūrų ekspozicija, buvu­sio Veisiejų dvaro fragmentus, žymųjį šviečiantį ir grojantį fontaną, kuris per vėtrą nesiekė nė 2 metrų bei išgirsti įdomiausias šio krašto istorijas bei tradicijas, kurias vaizdingai pasakojo Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė.
Birželio 18 d., šeštadienį, tik atvykus „Gabijai“ bažnyčioje atsirado šviesa. Mat, penktadienį siautusi vėtra tame krašte pridarė daug eibių... Kapčiamiesčio Dievo apvaizdos bažnyčioje „Gabija“ kartu su dar penkiais chorais – Marijampolės kultūros centro kameriniu choru „Suvalkija“ (vad. Virginija Junevičienė), mišriu kameriniu Vilkaviškio vyskupijos „Česlovo Sasnausko choru“ (vad. Mindaugas Radzevičius), Varėnos kultūros centro choru „Harmonija“ (vad. Ilona Zalanskienė), Druskininkų M. K. Čiurlionio menų mokyklos mišriu choru (vad. Inga Vagnoriūtė) bei Lazdijų kultūros centro kameriniu choru „Gaustas“ (vad. Birutė Vžesniauskienė)  Šv. Mišių metu giedojo „Sanctus“ ir „Agnus Dei“ dalis iš Česlovo Sasnausko „Requiem“, „Maldą Marijai už Tėvynę“, „Apsaugok, Aukščiausis“ ir kt. Šv. Mišias, skirtas iš Kapčiamiesčio kilusio kompozitoriaus Česlovo Sasnausko 100-osioms mirties metinėms paminėti, aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Tarp garbingų svečių matėme prof. Vytautą Landsbergį (monografijos apie Č. Sasnauską autorių) ir Gražiną Ručytę. Po Šv. Mišių ir bendros nuotraukos IX-ojo Česlovo Sasnausko festivalio dalyviai iškilmingoje eisenoje žingsniavo į mokyklos stadioną, kur vyko Kapčiamiesčio 500 metų jubiliejaus šventė: koncertas, sveikinimai ir apdovanojimai. Čia VGTU choras „Gabija“ smagiai atliko: Felikso Viskanto ir Stasio Žlibino „Ežerėlius“, Monikos Àslund „Kom!” bei Lino Adomaičio, Gyčio Paškevičiaus ir Pauliaus Žlabio “Kol kartu”.  Šventė prasidėjo ir baigėsi jungtiniais kūriniais: Č. Sasnausko “Kur bėga Šešupė” - dirigavo festivalio organizatorė Birutė Vžesniauskienė ir J. Gudavičiaus “Kur giria žaliuoja” – dirigavo Rasa Viskantaitė. Po koncerto pavaišinti žvėrienos sriuba bei grikių koše choristai vyko į dar vieną ekskursiją. Šį kartą jie žvalgėsi po nuostabų Veisiejų regioninį parką – aplankė įspūdingą Vainežerio dvaro parką, Pinčiaragio slėnį bei ant Snaigyno ežero kranto esantį apžvalgos bokštą.
Ši paskutinė sezono išvyka paliko begalę neišdildomų įspūdžių, suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su Dzūkija ir čia gyvenančiais dosniais ir šiltais žmonėmis, taip pat pasisemti istorinių bei geografinių žinių.
 
Parengė Monika Kukarėnaitė

Choras „Gabija" dalyvavo Kauno dainų ir šokių šventėje

Šeštadienį (birželio 4 d.) Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ ir choras “Gabija alumni” dalyvavo Kauno dainų ir šokių šventėje, kuri vyko žymiajame, ąžuolais apsuptame Kauno dainų slėnyje.
Šventėje dalyvavo daugiau kaip 2000 dainininkų ir šokėjų, kuriems pritarė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas” bei solistai: Gytis Paškevičius, Linas Adomaitis ir Kristina Siurbytė.
Koncertas prasidėjo iškilmingu simbolinės ugnies įžiebimu, buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Šventėje skambėjo Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Laimio Vilkončiaus, Gyčio Paškevičiaus, Lino Adomaičio ir kitų autorių kūriniai. VGTU choro „Gabija“ vadovė Rasa Viskantaitė koncerte dirigavo Andriaus Kulikausko kūrinį „Gintarai“.
Šiemet šventėje stebino ir vizualiniai sprendimai, kurie siejosi su bibliotekomis. Jais buvo siekta paminėti bibliotekų metus. Taip pat žiūrovai galėjo ne tik stebėti, bet ir dainuoti kartu su choristais - ekranuose buvo pateikiami dainų tekstai.
Visos šventės metu tiek dalyviams, tieks žiūrovams nestigo geros nuotaikos, visų veiduose švietė šypsenos, atsipalaidavimas. Koncerto kulminacija tapo Algimanto Bražinsko kūrinys „Ąžuolais vainikuota“, po kurio choristai kupini gerų emocijų pradėjo ruoštis kelionei namo.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų ir šokių švenčių tradicija UNESCO yra pripažinta žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. VGTU chorai „Gabija“ ir “Gabija alumni” didžiuojasi gavę galimybę pabūti šios gražios šventės dalimi. Dainų šventę tiesiogiai transliavo LRT Kultūros kanalas.
Sekmadienį, birželio 5 d. gabijiečiai, dar neatsigavę po dainų šventės, Nacionalinėje dailės galerijoje dalyvavo prestižiniame renginyje, kuriame aukštas pareigas užimančius Energetikos sektoriaus darbuotojus iš viso pasaulio norėta sudominti Lietuva per skonį, garsą, vaizdą ir paraginti juos „skambėti viena nata“. Po choro pasirodymo girdėjosi šūksniai: „It‘s fantastic!”.
 
Parengė Laura Verikaitė

Choras „Gabija“ – 17-ame „Džiūgaukim...Aleliuja“ festivalyje

2016-05-23
Choras „Gabija“ – 17-ame „Džiūgaukim...Aleliuja“ festivalyje
 
Jau daugelį metų iš eilės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ vyksta į tarptautinį sakralinės muzikos festivalį. Šiemet gegužės 15 d., per Sekmines, choras skubėjo į Sūduvos kraštą, kur jau 17-ą kartą Marijampolėje ir aplink ją esančiose Vilkaviškio vyskupijos bažnyčiose organizuojamas sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim...Aleliuja, 2016“.
Šiais metais VGTU akademiniam chorui „Gabija“ teko garbė užbaigti šį septynias savaites trukusį festivalį, kuriame dalyvavo chorai, didelis būrys vokalinių ansamblių, solistų ir muzikantų.
Šv. Mišių Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje metu ir po jų VGTU choras savo muzikine programa pasidalino su klausytojais. Po koncerto choristams teko garbė pabendrauti su Vilkaviškio rajono garbės piliečiu, šios katedros klebonu ir dekanu Vytautu Gustaičiu.
Popiet VGTU akademinis choras „Gabija“ (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė R. Viskantaitė, chormeisteriai G. Pavilionis ir E. Žilinskaitė, chormeisteris ir koncertmeisteris K. Kerbedis) keliavo koncertuoti į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, kurioje kartu su Marijampolės Č. Sasnausko choru (vadovas M. Radzevičius) ir muzikantais B. Andriuškevičiene (fortepijonas), A. Danėliu (mušamieji) atliko pasaulinio lygio kūrinį – 5 dalių Bob Chilcott „Mažąsias džiazo mišias“( angl. A little jazz mass) – kurį dirigavo M. Radzevičius ir R. Viskantaitė. Taip pat choras turėjo ir savo atskirą programą, kurios metu klausytojams padovanojo D. Danilaičio „Ave Maria“, A. Remesos „Tėve mūsų“, V. Augustino „Tėvyne mūsų“, tradicinę zulu maldą (solo Iveta Stanevičiūtė), M. Natalevičiaus „Karaliaus ugnys“ ir kitus kūrinius.
Gabijiečiai tikisi, kad klausytojų širdis pripildė „dieviškojo skambėjimo“ – muzikos, o dabar jau su nekantrumu laukia VGTU 60-čio jubiliejaus gegužės 28 d. „Siemens“ arenoje.
 
Parengė Gintarė Simonavičiūtė
 

VGTU choras „Gabija“ koncertavo LR Vyriausybėje

VGTU choras „Gabija“ koncertavo LR VyriausybėjeGegužės 10 d. popietę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo neeilinėje vietoje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje vykusiame „Natural Pharmaceuticals Regionų krepšinio lygos (RKL)“ 2015–2016 metų sezono uždarymo renginyje. Per 52-u choro gyvavimo metus, tai buvo pirmas kolektyvo pasirodymas šioje valstybinėje įstaigoje.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis džiaugėsi RKL komandų žaidėjų, trenerių bei vadovų puoselėjamomis vertybėmis, pasiekimais bei laimėjimais. Vėliau buvo apdovanoti geriausi sezono A ir B diviziono žaidėjai ir komandos.
RKL 2015–2016 m. sezono uždarymo renginio svečiai turėjo progą išgirsti VGTU choro „Gabija“ atliekamus kūrinius: G. Savinienės ir J. Marcinkvičiaus „Lietuva“, A. Kulikausko ir A. Bukonto „Gintarai“ bei L. Adomaičio, G. Paškevičiaus ir P. Žlabio „Kol kartu“, kurie labai tiko šiam renginiui, nes simbolizuoja vienybę ir meilę Lietuvai. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis.
Tiek klausytojai, tiek choristai koncerto meto pasisėmė teigiamų emocijų, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai džiaugėsi galimybe apsilankyti LR Vyriausybės rūmuose, iš arčiau pamatyti, kas vyksta jų viduje bei pabūti tarp visuomenėje žymių žmonių.  
 
Parengė Monika Kukarėnaitė
 

Tai gražiai gražiai dainuoja „Gabija“

Tai gražiai gražiai dainuoja „Gabija“
 
 
Š.m. gegužės 10 d. popietę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo neeilinėje vietoje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje vykusiame „Natural Pharmaceuticals Regionų krepšinio lygos“ 2015-2016 metų sezono uždarymo renginyje. Per 52-us choro gyvavimo metus, tai kol kas pirmasis kolektyvo pasirodymas šioje Valstybės įstaigoje.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis džiaugėsi RKL komandų žaidėjų, trenerių bei vadovų puoselėjamomis vertybėmis, pasiekimais bei laimėjimais. Vėliau buvo apdovanoti geriausi sezono A ir B diviziono žaidėjai ir komandos.
RKL 2015-2016 metų  sezono uždarymo renginio svečiai turėjo progą išgirsti VGTU choro „Gabija“ atliekamus kūrinius: G. Savinienės ir J. Marcinkvičiaus "Lietuva", A. Kulikausko ir A. Bukonto "Gintarai" bei L. Adomaičio, G. Paškevičiaus ir P. Žlabio "Kol kartu", kurie labai tiko šiam renginiui, nes simbolizuoja vienybę ir meilę Lietuvai. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis.
Tiek klausytojai, tiek choristai koncerto meto pasisėmė teigiamų emocijų, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai džiaugėsi galimybe apsilankyti LR Vyriausybės rūmuose (architektas V. E Čekanauskas, 1982 m.)*, iš arčiau pamatyti, kas vyksta jų viduje bei pabūti tarp visuomenėje žymių žmonių.  
 
*Plg. J. Marcinkevičiaus eiles: „Tai gražiai gražiai mane augino...“ iš G. Savinienės ir J. Marcinkevičiaus „Lietuva“
 
*„Šie rūmai – vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdys, turintis postmodernistinio stiliaus apraiškų. Iki šių dienų mistika išlieka tai, kaip architektui pavyko įtikinti tuometinę sovietų valdžią tokiu subtiliu, harmoningu, iš aplinkos neišsiskiriančiu projektu. Daugiau nei prieš 30 metų pastatyto komplekso interjerai – išlikę autentiški, atspindintys tuo metu vyravusią stilistiką.“ – rašoma „Open House Vilnius“ gide
 
 
Parengė Monika Kukarėnaitė

Taikomosios dailės muziejuje

 
 
 
 
Balandžio 23 d. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo Taikomosios dailės muziejuje.
 
Tradicija tapusiame chorinės muzikos pavasario koncerte skambėjo M. K. Čiurlionio, S.Vainiūno, J. Juzeliūno, J. Naujalio, Elton John, L. Adomaičio, G. Paškevičiaus ir kitų autorių kūriniai.
Dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė ir chormeisteris Giedrius Pavilionis, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis, gerą nuotaiką skleidė koncerto vedėja-chormeisterė Erika Žilinskaitė.
 
Pilna salė klausytojų už neišdildomus įspūdžius gabijiečiams negailėjo plojimų, padėkų ir net saldainių! Visi, tiek koncerto dalyviai, tiek žiūrovai pasisėmė gerų emocijų, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai po koncerto turėjo progą nemokamai apžiūrėti nuostabią 7-ąją Aleksandro Vasiljevo parodą „Kvietimas į pokylį. 1915-2015. Gražiausios vakarinės suknelės iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (Paryžius)“. Paroda veiks iki 2016 m. spalio 30 d. Aplankyti tikrai verta!
 
Laura Verikaitė

VGTU akademinis choras „Gabija“ giedojo Rudaminos Švč. Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčioje

Kaip ir kiekvienais metais, paskutinį sausio sekmadienį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) choras „Gabija“ puoselėjo savo tradiciją ir dainavo bažnyčioje, taip paminėdami buvusio choro vadovo Felikso Viskanto gimtadienį. Šiemet choro giesmės skambėjo Rudaminos Švč.Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčioje.
 
Šv. Mišias choras „Gabija“papuošė Kalėdinėmis giesmėmis, kadangi tai buvo paskutinis sekmadienis kai jos giedamos. Po Šv. Mišių visi buvo kviečiami pasiklausyti trumpo „Gabijos“ koncerto, kurio metu buvo atliekami F. Mendelssohn – Bartholdy, K. Jenkins, M. Natalevičiaus, G. Savinienės, A. Remesos, M. Leontovič,  J. Naujalio, D. Andrulio, ir kt. kūriniai. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis.
 
Koncerto klausytojai negailėjo aplodismentų ir „bravo“šūksnių, choras sulaukė daug gražių padėkos žodžių už šilumą ir teigiamas emocijas kurias tą ryt paskleidė. Po koncerto Švč.Mergelės Marijos Gerosios Patarėjos bažnyčios klebonas džiaugėsi už neeilinę bendrą maldą ir kvietė dar nekartą surgrįžti.
 
 
Jei reiktų vienu žodžiu apibūdinti chorą "Gabija", puikiai tiktų žodis "spalvingas". Pradedant nuo margų gėlių raštų ant pelerinų, baigiant visu spektru skirtingų asmenybių, kurias kuo puikiausiai suvienija meilė muzikai. Siekdami bendrų tikslų, ruošdamiesi įvairiausiems koncertams, festivaliams bei konkursams choristai tampa tarsi tikra, vieninga šeima, kurios galva ir širdis, be abejo, yra artistiškoji vadovė Rasa Viskantaitė. Jos dėka vien šiais metais choras jau koncertavo Vilniaus maratone, Baltarusijos nacionaliniame technikos universitete (BNTU), dalyvavo XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalyje,  ir netgi turėjo garbės dainuoti pačioje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje! Ir tai tik maža dalelė to, ką pavyksta pasiekti suvienijus savo muzikuojančias sielas. Choras „Gabija”!
 
 
 

Kirkštynos

Š. m. kovo 17 d. buvo įrašyta į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinio choro „Gabija“ istorijos puslapius, kaip diena, kada tradiciškai buvo krikštijami nauji choro nariai.
Šventė prasidėjo orientacinėmis varžybomis po Vilniaus senamiestį. Dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes ir keliaudami skirtingais maršrutais, pasitelkę naująsias technologijas,  turėjo įveikti jiems paruoštas su muzika susijusias užduotis. Komandos, lankydamos senamiesčio įžymias vietas, sprendė  kryžiažodžius, įvairius galvosūkius, fotografavosi,  filmavo filmukus su praeiviais, kurie kartu su choristais skandavo: „mes mylim chorą „Gabija“ – ir t.t. Orientacinių varžybų tikslas – Trijų kryžių kalnas. Čia pirmokai turėjo prisiekti ištikimybę chorui ir muzikai prieš tris „Gabijos“ angelus – vadovę Rasą Viskantaitę, chormeisterį Giedrių Pavilionį ir choro prezidentę Ivetą Stanevičiūtę.  Įveikę visus jiems skirtus išbandymus jie buvo pakrikštyti Vilnelės vandeniu ir dar vienu laipteliu priartėjo prie „pilnaverčių“ choro narių statuso. Šią gražią ceremoniją vainikavo viso kolektyvo atliekamas  kūrinys „Kur giria žaliuoja“ (Juozo Gudavičiaus muzika, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio žodžiai), kuris sklido nuo Trijų kryžių kalno per visą Vilnių.
Šis įsimintinas, pripildytas pačių geriausių emocijų vakaras baigėsi pirmokų pasirodymu ir dar viena gražia tradicija – pakrikštytiems choristams buvo įteikti gabijiečių pasai, kuriuos užpildė jų pasirinkti krikštatėviai. Šie žmonės globos juos visus ateinančius metus.

Paskutinė metų repeticija

Gruodžio pabaigoje „Gabija“ išsiskirsto porai savaičių, kad atšvęstų žiemos šventes ir pailsėtų prieš sesiją. Bet prieš tai visi susirenka į paskutinę metų repeticiją, kuri būna šiek tiek kitokia nei įprastai. Vadovė aptaria visus metų įvykius: kas naujo per metus įvyko, kas pasikeitė, kiek kartų koncertavom ir pan. Pagerbiami geriausiai visus metus repeticijas lankę choristai. Tačiau vakaras vien kalbomis nesibaigia. Nebūtų tai repeticija, jei nebūtų dainų. Bet dainos tą vakarą skamba tik pagal pačių choristų pageidavimus, tuomet „Gabija“ dainuoja TIK savo malonumui, tik tai, kas patinka. Dirigento vietą vadovė užleidžia tiems, kas nori pabūt jos vietoje – choristams arba chormeisteriams, kurie paprastai nediriguoja „Gabijai“.

Karnavalas

„Gabija“ senuosius metus palydi triukšmingai – karnavalu, kuris kiekvienais metais turi savo temą, pagal kurią choristai ir vadovai privalo pasidaryti aprangą. Be kaukės ir dovanėlės nė vienas tą vakarą nebūna įleidžiamas. Kiekvieno aprangos originalumas bei išradingas užsimaskavimas būna įvertinamas gausia juoko ir šypsenų doze. Karnavalas tradiciškai prasideda nuotaikingu miuziklu, kurį iš anksto būna paruošę gabijiečiai. Toliau seka vadovų, pirmokų ir asmeniniai choristų muzikiniai pasirodymai bei vaidinimai, kurie šiam vakarui suteikia ypatingai džiugią nuotaiką. Jau tradicija tampa per karnavalą įteikti nominacijų apdovanojimus tiems, kurie chore labiausiai šypsosi, daugiausia plepa ir pan. Taip pat karnavalo metu vyksta dovanėlių apsikeitimas bei tradicinė diskoteka, kurios dėka muzika bei šokiai tęsiasi iki pat ryto.

Felikso Viskanto gimtadienio minėjimas

Sausio 28 diena – buvusio ilgamečio „Gabijos“ vadovo gimtadienis. Šią dieną choras mini gal kiek neįprastai – gieda per mišias Vilniaus bažnyčiose. Kiekvienais metais organizuojamas koncertas vis kitoje bažnyčioje, kurioje „Gabija“ dar nebūtų giedojusi. Atliekamos kalėdinės bei įvairios bažnytinės giesmės Felikso Viskanto atminimui.

Veteranų suvažiavimas

Vienas iš išskirtinių „Gabijos“ bruožų - senosios ir jaunosios kartos gabijiečių darnus bendravimas. Kiekvienais metais, pirmąjį birželio savaitgalį, organizuojamas veteranų suvažiavimas VGTU poilsio bazėje – Aukštadvaryje. Čia susirenka gausus būrys jau nebedainuojančių gabijiečių bei dabartinių choro narių. Atvažiavę pirmieji, tradiciškai ruošia užkardą, dainomis pasitinka vėliau atvykstančius, kurie įvairiomis išpirkomis turi išsipirkti laisvą kelią į poilsio bazę. Kai visi susirenka, tradiciškai ant žolės būna padengiamas „stalas“, užkandžiaujama, vaišinamasi gėrimais. Ir taip vyksta iki tol, kol iš kažkur atklysta kažkieno užtraukta daina. Tuomet ir prasideda... Dainos, šokiai, žaidimai, maudynės, pirtis, futbolas, krepšinis - visko net neįmanoma aprašyti. Vakare visi susirenka prie laužo ir, skambant gitaros garsams, dainuoja, šnekučiuojasi, pasakoja įvairius prisiminimus iš „Gabijos“ gyvenimo, dalijasi įspūdžiais apie koncertus, vadovus, kol pirmieji saulės spinduliai praneša apie nepastebimai išaušusį naują rytą. Atrodytų keista, jog visi tokie skirtingi, skirtingų kartų atstovai, dainavę prie kitų vadovų gali atrasti tiek daug bendro, tiek daug neišsemiamų kalbų. Matyt, visus mus vienija vienas bendras bruožas – tai MEILĖ „Gabijai“.

Dermavonė

Po vasaros atostogų, vieni kitų išsiilgę gabijiečiai paskutinį rugpjūčio savaitgalį suvažiuoja į Aukštadvaryje esančią VGTU poilsio bazę. Pirmąjį vakarą krikštijami gabijiečiai, kurie nedalyvavo krikštynose ar kitokiais būdais išvengė pavasarį vykusio krikšto. Kita diena skiriama pirmokų „dermavonei“, t.y. krikšto sutvirtinimui. Vyresnieji choro nariai liepia atlikti įvairias užduotis, kad pirmokai įrodytų, jog yra ne ką prastesni už juos pačius. Tačiau to dar nepakanka, kad pirmokai galėtų tapti taip vadinamais „seniais“. Jų dar laukia nuodėmių išpažinimas: visi pirmokai parklupdomi prieš deivės Gabijos statulėlę ir, choro prezidento vedami, keliais turi nueiti iki Gabijos (kiekvienu žingsniu išpažindami po nuodėmę), kur jų laukia vadovė su „skaniuoju“ gėrimu bei užkanda. Atlikę išpažintį, pirmokai susirenka prie Gabijos senolio statulos, kur, choro prezidentui skaitant priesaiką, prisiekia mylėti „Gabiją“. Tuomet nuskamba visų drauge atliekama daina. Taip „Gabija“ palydi vasarą bei pasiruošia sutikti rudenį, kuris vėl atveda pirmokų ir viskas prasideda iš naujo...
 
Rasa Viskantaitė
 

(1961 08 19 Vilniuje), choro dirigentė ir muzikos mokytoja. Žinomo muziko Felikso Viskanto duktė. 1968-79 choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio vidurinėje mokykloje (dėst. M.Gaižauskienė). 1979-84 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje [dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje](vyr. dėst. T.Šumsko klasė).
Nuo 1984 Vilniaus 4-osios vaikų muzikos mokyklos [dabartinės Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos] dirigavimo, choro ir kitų disciplinų mokytoja, nuo 1996 vyresnioji muzikos mokytoja. 1988-92 vadovavo moterų vokaliniam kvartetui, kuris buvo R.Mažulio ir R.Kabelio kai kurių kūrinių pirmasis atlikėjas.
Nuo 1980 R.Viskantaitė Vilniaus inžinerinio statybos instituto[dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto - VGTU]akademinio choro „Gabija” chormeisterė ir koncertmeisterė, 1986-93 šio instituto Estetikos katedros dėstytoja,  diriguodavo ir akompanuodavo koncertuose. Nuo 1995 gruodžio Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų mišraus choro „Gabija” meno vadovė ir vyr. dirigentė. 
Nuo 1997 Lietuvos chorų sąjungos narė. Nuo 1994 kasmet dalyvauja meistriškumo bei kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuos veda žymiausi pasaulio chorų dirigentai: Bo Holten, Gari Graden, Johannes Prinz, Ira Spaulding, Werner Pfaff, Karmina Šilec, Jennifer Tham ir kiti.
VGTU akademinio choro „Gabija“ meno vadovės ir vyr. dirigentės darbas įvertintas aukščiausiais choro apdovanojimais bei asmeniniais medaliais: VGTU X metų medalis – 2000, Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ medalis – 2003, VGTU jubiliejinis sidabro medalis – 2006, Lietuvos dainų šventės „Būties ratu“ medalis – 2007, Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ medalis – 2009.
Vadovaujant Rasai Viskantaitei, VGTU choras „Gabija“ ir toliau tęsia čia susiformavusias kūrybinio bei koncertinio darbo tradicijas, išlaiko aukštą muzikalumo lygį, pelno geriausius įvertinimus tarptautiniuose muzikos renginiuose, tampa daugelio konkursų nugalėtoju. Choras „Gabija“ Lietuvos tūkstantmečio metais pripažintas Ryškiausia Lietuvos žvaigžde ir jam įteikta „Aukso paukštė“ – aukščiausias mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimas.
Nuo 2003 kasmet pirmąjį gruodžio penktadienį Rasa Viskantaitė ir jos vadovaujamas VGTU choras „Gabija“ kartu su VGTU Estetinio ugdymo centru organizuoja chorų šventę „Žiemos šviesa“, į kurią kviečiasi vis kitus Lietuvos bei užsienio kolektyvus. Kiekvienais metais klausytojai turi progą išgirsti lietuvių kompozitoriaus kūrinio, parašyto chorui „Gabija“, premjerą.
R.Viskantaitė ypatingą dėmesį skiria lietuviškai dainai, lietuvių kompozitorių kūrybai, todėl choro repertuare be įvairaus žanro kūrinių gausu lietuviškos muzikos. „Gabijos“ dainos netyla ir skamba visur. Tai – dainų šventės, „Gaudeamus“, įvairūs festivaliai, tarptautiniai universitetų teatrų forumai, „Poezijos pavasaris“, knygų pristatymai... Choras atlieka ir stambios formos kūrinius, yra koncertavęs su žymiu džiazo pianistu Sauliumi Šiaučiuliu, operos solistu Virgilijumi Noreika, Pauliaus Zdanavičiaus džiazo trio.
Apibūdindami Rasą Viskantaitę ir jos vadovaujamą chorą „Gabiją“ muzikos profesionalai ir nuoširdūs gerbėjai spaudoje bei internetiniuose tinklalapiuose negaili pačių šilčiausių žodžių:
„Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir jo chorui tenka garbė didžiuotis išskirtine, trapia, paprasta dirigente Rasa Viskantaite, nes jos rankų mostai užburia ir dainininkų, ir klausytojų širdis išraiškingumu, spalvingumu, elegancija ir kuklumu.“ [citata iš Z.Lomonosovienės straipsnio „Chorvedė“, VGTU žurnalas „Gedimino universitetas“, 2010 metai / Nr. 2 (75)]
„Rasą Viskantaitę galima priskirti prie tų dvasios milžinų, kurie atiduoda viską kitiems... Ačiū už mūsų tautos vertybių puoselėjimą ir nuolatinį dėmesį jauno žmogaus dvasios ugdymui. Jūs ir esate laimės žiburys, kuris stengiasi kiekvieną sutiktą po krislelį pildyti laimės ir taurinti širdį.“ [komentaras išwww.choras.lt tinklalapio]
„Labai džiugu šiuo metu matyti, kaip gražiai tėvelio darbą tęsia labai ryški dirigentė, labai veikli, pilna vis naujų idėjų choro vadovė Rasa Viskantaitė. Jos vadovaujamas „Gabijos“ choras jau nebeužleidžia išsikovotos labai aukštos, pirmaujančios padėties Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų neprofesionalių chorų tarpe“ [citata iš www.choras.lt tinklalapio]
„Užima kvapą <..> tiek interpretavimo išradingumas, tiek nuoširdumas, jautrumas. Ne kiekvienas atlikėjas sugeba tiek atverti širdį, kad kiekvienas žodis tiesiog sminga klausytojui tiesiai į sielą ir mintis, priversdamas patikėti kiekvienu žodžiu, kurį taria „Gabija“ [komentaras iš www.choras.lt tinklalapio]
„Kai dainuoja „Gabija“, neįmanoma likti „nepriklausomu stebėtoju“, nori nenori esi įtraukiama(-as) į scenoje vykstantį veiksmą: šildaisi saulės spinduliuose, miršti kartu su vargšu Bružaitės žvirbleliu, ištirpsti vakarinėje lakštingalos giesmėje, panyri į ilgesingą bliuzą ir vos vos gali susilaikyti, kad smagiai nesušuktum: „ir aš nepažįstu Jokūbo!“ [citata iš www.choras.lt tinklalapio]
„Choras darnus ir nuoširdus bei keliantis sau maksimalius reikalavimus ar koncertuotų Lietuvos parlamente, ar vaikų namuose, ar palaikydamas streikuojančius Lietuvos mokytojus.“ [citata išwww.choras.lt tinklalapio]
„Choro dainavimas stebina klausytojus profesionalumu, aukštu meniniu lygiu. <...> Apie chorus sakoma – dainuoja! Šį chorą dainuojančiu pavadinti per maža, nes jis ne tik moka dainuoti, bet geba tapti lakštingala – čiulbėti.“ [citata iš Z.Lomonosovienės straipsnio „Chorvedė“, VGTU žurnalas „Gedimino universitetas“, 2010 metai / Nr. 2 (75)].

Feliksas Viskantas
 
(1934 01 28 Palangoje – 1995 11 27 Vilniuje), choro dirigentas, pedagogas ir kompozitorius. Baigęs Palangos vidurinę mokyklą, 1952-54 studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Klaipėdos mokytojų institute, tuo pačiu metu muzikos mokykloje pas S.Girčių mokėsi griežti kontrabosu. Tarnaudamas sovietinėje armijoje, vadovavo karių chorui. 1957 Klaipėdos muzikos mokykloje įgijo choro dirigento specialybę (dėst. A.Buzys). 1957-62 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje (dėst. A.Lopas). Studijuodamas mokė muzikos ir dainavimo vienoje sostinės aštuonmetėje mokykloje, vadovavo miškų technikumo chorui (1958-61) ir 25-osios vidurinės profesinės mokyklos jaunuolių chorui (1961-67). F.Viskantas 1961-67 buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro muzikos dalies vedėjas, 1963-73 dėstė choro dirigavimą Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedroje. 1965-72 vadovavo mergaičių vokaliniam ansambliui, suburtam iš Vilniaus miesto vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių. Ansamblis dažnai pasirodydavo per televiziją, apie jį sukurtas televizijos filmas „Skraidantis namelis”.
Nuo 1972 F.Viskantas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros dėstytojas, vėliau vyr. dėstytojas ir docentas, taip pat ir akademinio mišriojo choro „Gabija” chormeisteris, nuo 1975 iki mirties meno vadovas ir dirigentas. Choras – daugelio respublikinių dainių švenčių konkursų prizininkas ir laureatas, gražiai pasirodydavo tarptautiniuose studentų mišriųjų chorų konkursuose „Juventus” Kaune ir Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus” Rygoje, Vilniuje ir Tartu. „Gabija” 1984 VI S.Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatė, daug koncertavo Lietuvoje, taip pat užsienyje – Vengrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, turėjo įdomių ir subtiliai interpretuojamų klasikinių ir lietuvių kompozitorių kūrinių repertuarą. 1994 05 25 Valstybinės filharmonijos salėje „Gabija” surengė įspūdingą dviejų dalių koncertą savo gyvavimo 30-mečiui pažymėti. Paskutinį kartą „Gabijai” F.Viskantas dirigavo 1995 11 17 Vilniaus technikos universiteto 5-mečio minėjime-koncerte. Nuo 1979 pedagogas kurį laiką dėstė choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
F.Viskantas atliko didelį visuomeninį darbą. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys, respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, „Dainų dainelės” konkursų žiuri narys, respublikinių studentų dainų švenčių Klaipėdoje (1977), Marijampolėje (1981) ir Šiauliuose (1984), Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus” Rygoje (1981), Taline (1984), Vilniuje (1988), Liepojoje ir Uogrėje (1991), taip pat Tartu (1995), 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės ir 1994 Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas.
F.Viskantas sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. Išpopuliarėjo jo dainos „Traukinių dainelė” ir „Ežerėliai”. 1985 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Išaugino tris dukras, iš kurių Rasa ir Daina tapo kvalifikuotomis dirigentėmis.
 

Klemensas Griauzdė
 

(1905 06 01 Rygoje, Latvija – 1983 05 31 Vilniuje, palaidotas Kaune), dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Bendrąjį lavinimą gavo Rygos ir Vitebsko (Baltarusija) mokyklose. 1919 apsigyveno Linkuvos miestelyje, kur pas K.Jovaišą pramoko muzikos, Šiauliuose baigė pradžios mokyklos mokytojų kursus. 1924-26 mokytojavo ir vargonininkavo Lauksodyje (Pakruojo r.). 1925 tobulinosi vargonininkų kursuose Kaune. 1926-30 Kauno muzikos mokykloje pas prof. J.Naujalį mokėsi vargonuoti, pas N.Martinonį chorvedybos ir pas E.Gailevičių kapelmeisterio specialybės, konservatorijoje pas prof. J.Gruodį studijavo kompoziciją. 1927-31 vadovavo „Dainos” draugijos Šančių skyriaus chorui, o 1933-40 Kauno centriniam „Jaunosios Lietuvos” mišriajam chorui. Su šiuo kolektyvu, solistais ir simfoniniu orkestru atliko stambių lietuvių ir užsienio klasikų kūrinių: Č.Sasnausko kantatą „Broliai”, S.Šimkaus kantatas „Atsisveikinimas su tėvyne” ir „Kovotojams už Lietuvos laisvę”, K.Griauzdės oratoriją „Lietuvai”, Th.Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai”, F.Mendelssohno baladę „Pirmoji Valpurgijų naktis” ir kt. Surengė daug koncertų Lietuvoje, dainavo užsienyje. Kartu dėstė muziką ir dainavimą Kauno mokyklose, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1940-41 buvo Kauno konservatorijos bibliotekos vedėjas ir dėstytojas. Nuo 1940 vadovavo Kauno universiteto studentų mišriajam chorui, su kuriuo parengė sudėtingų kūrinių programą, nemažai koncertavo, 1945 Vilniaus miesto dainų šventės chorų varžybose laimėjo pirmąją vietą. 1933-39 buvo Lietuvių muzikų draugijos pirmasis sekretorius, atsakingas už chorus, žurnalo „Muzikos barai” redakcinės komisijos narys, 1941-45 Kauno jaunimo teatro muzikos dalies vedėjas ir dirigentas.1945-49 K.Griauzdė – Klaipėdos muzikinės komedijos teatro meno vadovas ir dirigentas. Pastatė muzikines pjeses „Eglė žalčių karalienė” (J.Švedo muzika, 1956) ir „Pelenė” (K.Griauzdės muzika, 1947), B.Aleksandrovo muzikinę komediją „Mažoji Giuzel” (1947), I.Dunajevskio operetę „Laisvasis vėjas” (1948), R.Planquette'o komišką operą „Kornevilio varpai” (1948) ir G.Rossini komišką operą „Sevilijos kirpėjas” 1949). Taip pat dirbo Klaipėdos muzikos mokykloje: 1945-46 ir 1949-54 direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, 1947-49 direktorius, dėstė chorvedybą ir teorines disciplinas, vadovavo chorui. 1949 suorganizavo uostamiesčio simfoninį orkestrą ir buvo jo dirigentas. 1953-54 vadovavo Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto mišriajam chorui.
Nuo 1954 iki mirties dėstė muzikos teorijos ir choro dirigavimo disciplinas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje; nuo 1954 Muzikos teorijos katedros vyr. dėstytojas, nuo 1970 Choro dirigavimo katedros docentas, nuo 1975 e. prof. pareigas. Konservatorijoje išugdė daugiau kaip 50 choro dirigentų ir 5 muzikologus. 1956 Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute suorganizavo Muzikos katedrą ir kurį laiką jai vadovavo.
Ypač daug K.Griauzdė prisidėjo prie Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų organizavimo ir jų meninės kultūros ugdymo. Vadovavo Kauno politechnikos instituto (1954-57), Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (1958-61) ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto „Gabija” (1964-75) mišriesiems chorams. Su chorais daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse ir jų konkursuose, taip pat Baltijos studentų dainų šventėse „Gaudeamus”.
K.Griauzdė buvo didelis visuomenininkas. Tarpukario Lietuvos įvairių draugijų ir organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų daugelio rajonų ir miestų dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, įvairių metodinių ir meno komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, respublikinių dainų švenčių (1960, 1970) vyr. dirigentas, Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus” organizatorius ir vyr. dirigentas (1956, 1958, 1967, 1971). Harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams, sukūrė kūrinių vargonams, fortepijonui, dvi kantatas, choro ir solo dainų, muzikinių scenos veikalų, spaudoje paskelbė straipsnių ir parengė muzikinių laidų radijui. 1965 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
Vadovaujant K.Griauzdei, choras sėkmingai koncertavo Maskvoje, Leningrade, Uljanovske, Kryme, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, dalyvavo keturiose Baltijos studentų dainų šventėse „Gaudeamus”, gražiai pasirodė tarprespublikiniame studentų mišriųjų chorų „Juventus” ir respublikinių dainų švenčių konkursuose, dainavo per televiziją, padarė fondinių įrašų radijui, surengė per 100 koncertų. Choro koncertinėse programose dominavo lietuvių kompozitorių kūriniai ir liaudies dainos. Kolektyve buvo iki 110 studentų ir 20-25 choro veteranai, bet koncertuose pasirodydavo 70-80 pačių geriausių dainininkų. Ypač gera buvo choro balsų sudėtis: 24 sopranai, 20 altų, 19 tenorų ir 19 bosų. Dirigentui K.Griauzdei uoliai talkino chormeisteriai B.Jankauskas ir F.Viskantas. Gražus buvo choro vokalas, tikslus intonavimas ir griežta ritmika, plati dinaminė skalė, raiški dikcija ir originali kūrinių interpretacija. K.Griauzdės diriguojamas choras klausytojams sukeldavo didelį įspūdį ir palikdavo stiprų emocinį poveikį. Jo chorvedybinis talentas ypač atsiskleisdavo interpretuojant lietuvių klasikų kūrinius. K.Griauzdė visą savo audringą gyvenimą išliko ištikimas lietuviškai dainai. K.Griauzdė padėjo tvirtus pamatus ne vienam mūsų jaunimo akademiniam chorui, buvo labai aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo organizatorius ir geras pedagogas, konservatorijoje išugdęs visą būrį gerų chorvedžių. 
    • Puslapio administratoriai:
    • Raminta Kuktaitė
    • Bartas Višinskis
    • Vaida Pacauskienė
    • Justė Kareivaitė