Svetainės struktūra www.vgtu.lt Mano VGTU Medeinė
Sporto ir meno centras Menas Akademinis choras „Gabija“

Akademinis choras „Gabija"

 
 

Gabija XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje

Lapkričio 18-20 dienomis VGTU akademinis choras „Gabija“ dalyvavo XVIII-ame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje Kaune. Šeštadienio popietę koncertavęs Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, choras atliko L. Kairytės, L. Vilkončiaus, M. Natalevičiaus, E. Whitacre, A. Adomaičio,M. Oslund, A. Kulikausko kūrinius. Koncerte dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo koncertmeisteris Kasparas Kerbedis, solo dainavo chormeisteris Giedrius Pavilionis ir Erika Žilinskaitė.  Be šio pasirodymo, nuo penktadienio vakaro ir visą savaitgalį su kitais Lietuvos aukštųjų mokyklų chorais „Gabija“ aktyviai repetavo jungtinį festivalio kūrinį:  Zitos Bružaitės muzikinį epą „...nes ilgiuosi tavęs“ (A. Mickevičiaus ž.), kurį kartu su kitais chorais, instrumentine grupe (klavišiniai - Motiejus Bazaras, mušamieji – Benediktas Bazaras, gitara – Mykolas Bazaras, obojus – Robertas Beinaris), skaitovu - aktoriumi Dainiumi Svobonu bei solistais atliko sekmadienį Kauno nacionaliniame dramos teatre.
 
XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Kaune
 
 
VGTU akademinis choras „Gabija“ laiko veltui neleidžia – jau antrą savaitgalį iš eilės choristai ir jų vadovai (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė R. Viskantaitė, chormeisteriai G. Pavilionis ir E. Žilinskaitė, koncertmeisteris ir chormeisteris K. Kerbedis) sėdo autobusan ir trumpam paliko Vilnių. Šį kartą jie kartu su visais Lietuvos aukštųjų mokyklų chorais dalyvavo Kaune vykusiame XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje.
 
Kad būtum laimingas, pakanka dainuoti chore
Visas savaitgalis buvo kupinas dainų. Vos atvykę kaip pavyzdingi choristai keliavome tiesiai į repeticiją su viso renginio siela meno vadove Danguole Beinaryte, KTU akademiniu choru „Jaunystė“ ir VU akademiniu choru „Gaudeamus“. Kitą dieną taip pat netinginiavome ir rytą pradėjome ruošdami balsus popiet laukusiam savo koncertui M. Žilinsko dailės galerijoje. Koncertuoti nusprendėme netradicinėje vietoje – ant laiptų, prie įėjimo. Tokį sprendimą pasirinkome dėl akustikos subtilybių. Apsipratę su nauja vieta ir skambesiu, skubėjome ir fiziškai pasiruošti – Pažaislio restorane „JachtKlubas“ sėdome prie ilgo stalo ir pasistiprinome kaip viena didelė šeima. Dar valandėlę pasigrožėję Kauno marių peizažu ir pakvėpavę pušyno oru vėl patraukėme link M. Žilinsko dailės galerijos.
Pasirengę koncertui dar paklausėme kolegų – Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave vita“, (vadovas Kastytis Barisas) ir Šiaulių universiteto merginų choro „Pavasaris“ (vadovas Gediminas Ramanauskas). Na ir galiausiai tiems, kurie nepasididžiavo ir atėjo paklausyti choro „Gabija“, pasistengėme padovanoti kuo gražiausių įspūdžių klausant ne tik lietuviškų, bet ir hebrajų dainų. Atrodo, kad mūsų pastangos buvo įvertintos: po A. Adomaičio harmonizuotos Žemaičių krašto dainos „Pempel pempel“ meno vadovė Rasa Viskantaitė žaismingai kreipėsi į publiką: „Taip garsiai plojate – turbūt čia yra žemaičių?“, tačiau pasigirdo atsakymas: „Plojame, nes gražiai dainuojate!“. Dėl tokių akimirkų išties verta dainuoti chore! Ačiū klausytojams.
Po nuotaikingo ir jaukaus koncerto dar pasivaikščiojome galerijoje – apžiūrinėjome įvairių šalių taikomosios dailės, tapybos, skulptūros ir kitus kūrinius. Ir tuo diena nesibaigė – vėlgi skubėjome į bendrą repeticiją su Danguole Beinaryte.
Vėlai vakare, po turiningos dienos, visi gabijiečiai susirinkome pavakaroti ir pasidalinti įspūdžiais apie chorą. O jų buvo pačių įvairiausių: nuo padėkų akyse žibant ašaroms iki prisipažinimų, kas erzina chore!  Pirmoji žodį tarė vadovė Rasa, galinti didžiuotis ne tik muzikiniais talentais, bet ir puikia iškalba: mūsų chorą lygino su bičių aviliu ir linkėjo būti tokiems vieningiems, kaip šie gyvūnėliai. Taip pat lietė filosofines temas ir skatino „padėti vieni kitiems, ne savo noru atėjusiems iš ten, kur grįžti labai baisu“. Tačiau pasirodė, kad tokių talentingų ir giliai mąstančių asmenybių chore turime ne vieną. Štai vienas senbuvis, remdamasis psichologiniais faktais, kalbėjo: „Kad būtum laimingas, pakanka vieno iš trijų dalykų: naujų draugų, naujų vietų arba naujų tikslų, iššūkių. Chore gaunu viską.“ Šie ir kiti nuoširdūs pasisakymai išties paliko jausmą, kad esame daugiau, nei tiesiog padainuoti susirinkę žmonės.
 
Baigiamasis koncertas ir vakaronė
Na ir galiausiai atėjo sekmadienis – baigiamojo festivalio koncerto diena, kurią visą skyrėme Zitos Bružaitės muzikiniam epui „... nes ilgiuosi tavęs“, sukurtam pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“. Kauno nacionaliniame dramos teatre kartu su dar aštuoniais chorais, būriu solistų ir muzikantų, vadovaujami charizmatiškosios meno vadovės Danguolės Beinarytės turėjome garbės pirmą kartą tokia gausia sudėtimi atlikti šį sudėtingais, nepaprastai gražiais, netgi kosminiais sąskambiais pasižymintį kūrinį. Na, o po intesyvių meninių išgyvenimų ir kūnu bėgiojančių šiurpuliukų buvome nustebinti šaunios vakaronės KTU III rūmuose, kurią suruošė renginio šeimininkai – choras „Jaunystė“. Buvo visko: ir maisto, ir muzikos, ir žaidimų, ir svarbiausia – geros nuotaikos! Ačiū!
 
 

Choro “Gabija” kelionė į Baltarusiją

 
 
 
 
Choro “Gabija” kelionė į Baltarusiją
 
Pirma diena – LDK pilių griuvėsiai, Minsko akcentai ir šventinis koncertas
Ankstyvą, ūkanotą penktadienio (11.11) rytą prie VGTU Senamiesčio (buv. Architektūros) rūmų būriavosi „Gabijos“ choristai – pagaliau atėjo toji diena, kuomet visi kartu, susiskaičiavę ir persiskaičiavę, patraukėme link kaimynės Baltarusijos. Minske mūsų laukė draugai iš Baltarusijos nacionalinio technikos universiteto (BNTU) liaudies choro kapelos, švenčiančios savo 35-metį ir šia proga surengusios puikų koncertą. Taigi, kelionė prasidėjo.
Pirmiausia stabtelėjome prie Medininkų pilies ir pasivaikščiojome jos kieme. Kirtus Baltarusijos sieną kvapą gniaužė pasakiškas žiemos grožis, didžiulės baltos girios ir brėkštantis rytas. Pakeliui nesnaudėme – sekdami LDK pėdsakais aplankėme ne vieną pilį. Vaikščiodami po Krėvos, Alšėnų pilų griuvėsius galėjome tik įsivaizduoti, kokios prabangos ir kokių svarbių centrų čia kadaise būta – šiuos takus prieš 400 – 600 metų mindė Jogaila, Kęstutis, Sapiegos ir kiti mūsų istoriją lėmę žmonės.
Neilgai trukus mūsų akis jau džiugino Minsko miesto vaizdai. Stebėjomės miegamųjų rajonų pastatų kitoniškumu, sostinės centro architektūrinėmis įdomybėmis, taip pat mūsų kartai jau egzotika tapusiais sovietmečio akcentais – didžiulį Lenino paminklą saugančiais milicininkais, raudonomis penkiakampėmis žvaigždėmis gatvėse ir nepriekaištingai prie pergalės paminklo (amžinosios ugnies) keliomis eilėmis aukštus politikos veikėjus pasitikti išsirikiavusiais kariškiais žiemiškomis uniformomis. Mat, turėjo atvykti Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas. Dėl to ir Nepriklausomybės prospektas skendėjo raudonose ir raudonai žaliose vėliavose
Vos atvykę buvome šiltai pasitikti draugų baltarusių, pamaitinti ir patogiai apgyvendinti BNTU bendrabutyje, kuris buvo labiau panašus į viešbutį (kiliminiai takai koridoriuose, televizoriai, šaldytuvai, mikrobangų krosnelės kambariuose, kuriuose gyvenome po 1, 2 ar 3). Nieko nelaukę ėmėme ruoštis tą pačią dieną vykusiam koncertui, kuriame pasirodė sukaktuvininkai - BNTU liaudies choro kapela, mūsų choras „Gabija“ bei dar 2 Minsko universitetų mišrūs chorai. Gėrėjomės baltarusių atliekamų kūrinių įvairove, o patys padovanojome dvi lietuvių liaudies dainas: L. Vilkončiaus harmonizuotą ,,Reiks broleliui karan joti” ir A. Adomaičio harmonizuotą Žemaičių krašto dainą “Pempel pempel”.
Po koncerto  maloniai nustebome baltarusių svetingumu – buvome palydėti į salę, kur mus pasitiko orkestras ir šokėjai, taip pat laukė stalas, nukrautas vaišėmis. Ir nors po kelionės ir koncerto jautėmės gerokai nuvargę, po valandėlės santūraus šnekučiavimosi savose grupelėse, vakarą užbaigėme smagiai šokdami didžiuliame rate.
 
Antroji diena – ekskursija po Minską ir dainavimas visam pasauliui
Antroji diena prasidėjo sočiais pusryčiais įdomioje, sovietmečio dvasią išsaugojusioje valgykloje. Po to pusdienį draugai baltarusiai mums rodė Minsko įdomybes. Lankėmės aukščiausiame miesto pastate – 23 aukštų Nacionalinėje bibliotekoje, nuo kurios stogo galėjome žvalgytis po miesto panoramą. Vėliau aplankėme Ašarų salą ir dar kelias ypatingo grožio, susikaupimą ir dvasingumą skleidžiančias vietas  – Šventosios Dvasios (stačiatikių) bei Šv. Mergelės Marijos (katalikų) katedras.
Vakare turėjome garbės koncertuoti Šv. Simono ir Šv. Elenos arba kitaip Raudonojoje bažnyčioje, kuri stovi šalia Nepriklausomybės aikštės ir Vyriausybės rūmų. Jaukioje, įmantrių raštų ir Šventųjų paveikslų pilnoje bažnyčioje atlikome daugybę įvairių kūrinių: lietuviškų ir angliškų, lotyniškų ir zulu kalba, sakralinių ir pasaulietinių - galiausiai, tiek graudžių, tiek  pakilių dainų. Nors publika nebuvo itin gausi, džiaugėmės matydami savo ištikimuosius baltarusių choro draugus, Minsko lietuvių draugijos atstovus (su pirmininku ir vicepirmininku priešaky) ir tiesiog laimingus, besišypsančius nepažįstamuosius, po labiausiai patikusių kūrinių netgi sušukdavusius „Bravo!”. Na, o po koncerto sužinojome, kad dainavome visam pasauliui – bažnyčioje vykdoma tiesioginė internetinė transliacija.  Ir  taip meno vadovės Rasos Viskantaitės prieš koncertą pasakyti žodžiai, kad “tikras menininkas net esant vienam klausytojui, dainuoja atiduodamas visą save”, įgavo visai kitą prasmę!
Pasidžiaugę pasisekusiu koncertu, turėjome dar šiek tiek laiko įsigyti lauktuvių ir laisvai pabendrauti su baltarusiais draugais. Pastarieji išties stebino savo draugiškumu, nuoširdumu ir rūpesčiu – nuo pasitikimo vos įsukus Į BNTU kiemą iki pagalbos renkant saldainius lauktuvėms. Ir nors kalbos barjeras buvo tikrai jaučiamas, svarbiausi žodžiai buvo visiems suprantami: друг, подружкa, спосибo (rus. draugas, draugė, ačiū)!
 
Trečioji diena – šiltas atsisveikinimas ir pasivaikščiojimai įspūdingose pilyse
Anstyvą sekmadienio (11.13) rytą atsisveikindami baltarusiai dėkojo, kad atvykome ir išlydėjo žodžiais: „Prisiminkite, kad Minske jūs turite draugų!”
Grįždami vėlgi nepraleidome progos pasigrožėti LDK kultūros paminklais. Vaikštinėjome po pagrindinius turistų traukos centrus - įspūdingąsias Myro ir Nesvyžiaus pilis. Apžiūrinėjome restauruotas jų patalpas – nuo auksu spindinčių menių iki drėgme dvelkiančių vyno rūsių. Nesvyžiuje taip pat užsukome į pirmąją baroko stiliaus bažnyčią Šiaurės Rytų Europoje – Dievo kūno bažnyčią. Po ja įrengtoje kriptoje palaidoti 72 Radvilų giminės atstovai – nusileidę į požemį stebėjomes įvairių dydžių medinių karstų gausa. Taip pat Naugarduke įsiamžinome prie paminklų, skirtų karaliui Mindaugui bei A. Mickevičiui, grožėjomės žiemiška, kvapą gniaužiančia panorama šalia Naugarduko pilies griuvėsių. Galiausiai tyliai atsisveikinome su Baltarusija apeidami galingą restauruotą Lydos pilį.
Kelionė pralėkė žaibiškai, palikdama daugybę prisiminimų, įspūdžių ir naujų draugų. Atsisveikinome ne tik dėkodami vieni kitiems už gerai praleistą laiką, tačiau ir jau galvodami apie artmiausius renginius – XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalį Kaune, vyksiantį jau kitą savaitgalį (11.18 – 11.20). Sekite naujienas!
 
Naujieną parengė
Ieva Marija Jovarauskaitė

„GABIJOS“ CEMENTUOTĖ

„GABIJOS“ CEMENTUOTĖ
 
Lapkričio 3 dieną VGTU akademinio choro „Gabija“ nariai turėjo jau tradicine tapusią -  netradicinę ilgąją repeticiją - cementuotę. Čia, be tradicinio kūrinių repetavimo vyko susipažinimo žaidimai ir pirmokėlių prisistatymai. Vakaro pradžioje sužinoję ir įsiminę kolegų vardus, gabijiečiai pamatė įvairiausius choro naujokų talentus ir išgirdo įdomias istorijas, kaip jie atsirado chore. Pasirodo, naujieji choro nariai susirinko iš įvairiausių Lietuvos kampelių ir parodyti turėjo ką: žongliravimą, instrumentų gaminimą ir grojimą, kūrybą- piešimą, eiliavimą, drabužių kūrimą... Vakaro pabaigoje kiekvienas naujas narys buvo apdovanotas pirmokėlio diplomu, skatinančiu: dainuoti širdimi, klausyti akimis, matyti ausimis ir atsiduoti visa siela chorui „Gabija“. Taip pat buvo nominuoti - "Gabijos" pagalbos ranka – choro prezidentė Iveta, "Gabijos" kamertonas – chormeisteris Giedrius, "Gabijos" draugiška šypsena – Rokas, "Gabijos" Tėtis – Povilas, "Gabijos" Mama - Vadovė Rasa.
 
Parengė Austėja Garbinčiūtė

„GABIJOS“ FUX‘Ų DERMAVONĖ AUKŠTADVARYJE

„GABIJOS“ FUX‘Ų DERMAVONĖ AUKŠTADVARYJE
 
Praėjo metai. Metai nuo tos dienos, kai padariau, rodos, paprastą dalyką – vis dėlto nuėjau į universiteto chorą. Metai, nuo dienos, kai vienu žingsniu įsileidau į savo gyvenimą kelias dešimtis naujų draugų, kelias dešimtis plačių šypsenų, skambaus juoko, jaukių vakarų. Metai, kai kūnu vėl bėgioja šiurpuliukai nuo kiekvieno tobulo akordo. Vėl prisijaukinau muziką. Atrodo TIK metai, o buvo TIEK daug. Tiek kelionių, tiek vakarų, tiek šilumos, tiek tradicijų, tiek kultūros, tiek plojimų, tiek atradimų, tiek gyvenimo! Tie vakarai su gitara, tos dainos, tas didžiulis puodas ant laužo su mūsiškių kulinarų šedevrais, tas grynas oras, pirties šiluma, nendrių šnaresys, tos žvaigždės, tas ežero kvapas.. Sunku nustot vardint, kiek gerų jausmų sukėlė tokį milžinišką chaosą galvoje po savaitgalio Aukštadvaryje. Dabar jau ir mes, buvę pirmokai, esam pilnaverčiai ir visapusiškai teisėti choro nariai! Ir kad Jūs žinotumėt, kaip lengva įsinešt į savo gyvenimą tiek džiaugsmo ir pilnatvės. Vienas paprastas dalykas, keičiantis tiek daug. Vienas paprastas dalykas, suvienijantis tiek žmonių! Galima rašyti ir rašyti.. Ir tie žodžiai vis tiek nesugebės apsakyti tų jausmų! Reiktų kurti dainas apie tokius dalykus. Žodžiams kartais reikia muzikos, o muzikai nieko nereikia. Ji nuostabi būdama pati sau. Tu tik ateik, užsimerk, dainuok ir jausk, kaip savy prisipildai kažko, kas tau palieka veide šypseną visai dienai, savaitei, mėnesiams ir visam gyvenimui. Tu tik ateik! 
VGTU studentai, norintys laisvalaikį praleisti su draugais, kurie myli dainą ir atsipalaiduoti po įtemptų mokslų, laukiami rugsėjo 12, 19, 26 d. nuo 17.30 val. VGTU Architektūros rūmuose (Pylimo g. 26), choro „Gabija“ patalpose.
Choro meno vadovė Rasa Viskantaitė tel.865035291, el. p. rasa.viskantaite@vgtu.lt

Naujų narių priėmimas

GABIJA IX-AME ČESLOVO SASNAUSKO CHORŲ FESTIVALYJE IR KAPČIAMIESČIO 500 METŲ JUBILIEJAUS ŠVENTĖJE

Šiemet Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ savo koncertinį sezoną užbaigė Dzūkijos krašte, kur vyko IX–asis Česlovo Sasnausko chorų festivalis bei Kapčiamiesčio 500 metų jubiliejaus šventė.
Birželio 17 d., penktadienį, choras koncertavo Veisiejų kultūros namuose. Vietos gyventojai, nepabūgę stiprios vasariškos audros, klausėsi per metus choro „Gabija“ (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Viskantaitė, chormeisteriai Giedrius Pavilionis ir Erika Žilinskaitė, koncertmeisteris ir chormeisteris Kasparas Kerbedis) sukaupto koncertinio repertuaro: A. Kulikausko ir A. Bukonto „Gintarų“, L. Vilkončiaus „Tu“ (solo chormeisterė Erika Žilinskaitė), R. Semeniuko ir G. Svilainio išplėtotų „Pamario dainų“ (chorinė aranžuotė L. Abario) ir kitų. kūrinių. Po koncerto pavaišinti choristai turėjo galimybę aplankyti žymiausias Veisiejų miestelio vietas: didžiulę Šv. Jurgio bažnyčią su fundatorių krip­tomis ir medinių Šv. Jurgio skulptūrų ekspozicija, buvu­sio Veisiejų dvaro fragmentus, žymųjį šviečiantį ir grojantį fontaną, kuris per vėtrą nesiekė nė 2 metrų bei išgirsti įdomiausias šio krašto istorijas bei tradicijas, kurias vaizdingai pasakojo Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė.
Birželio 18 d., šeštadienį, tik atvykus „Gabijai“ bažnyčioje atsirado šviesa. Mat, penktadienį siautusi vėtra tame krašte pridarė daug eibių... Kapčiamiesčio Dievo apvaizdos bažnyčioje „Gabija“ kartu su dar penkiais chorais – Marijampolės kultūros centro kameriniu choru „Suvalkija“ (vad. Virginija Junevičienė), mišriu kameriniu Vilkaviškio vyskupijos „Česlovo Sasnausko choru“ (vad. Mindaugas Radzevičius), Varėnos kultūros centro choru „Harmonija“ (vad. Ilona Zalanskienė), Druskininkų M. K. Čiurlionio menų mokyklos mišriu choru (vad. Inga Vagnoriūtė) bei Lazdijų kultūros centro kameriniu choru „Gaustas“ (vad. Birutė Vžesniauskienė)  Šv. Mišių metu giedojo „Sanctus“ ir „Agnus Dei“ dalis iš Česlovo Sasnausko „Requiem“, „Maldą Marijai už Tėvynę“, „Apsaugok, Aukščiausis“ ir kt. Šv. Mišias, skirtas iš Kapčiamiesčio kilusio kompozitoriaus Česlovo Sasnausko 100-osioms mirties metinėms paminėti, aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Tarp garbingų svečių matėme prof. Vytautą Landsbergį (monografijos apie Č. Sasnauską autorių) ir Gražiną Ručytę. Po Šv. Mišių ir bendros nuotraukos IX-ojo Česlovo Sasnausko festivalio dalyviai iškilmingoje eisenoje žingsniavo į mokyklos stadioną, kur vyko Kapčiamiesčio 500 metų jubiliejaus šventė: koncertas, sveikinimai ir apdovanojimai. Čia VGTU choras „Gabija“ smagiai atliko: Felikso Viskanto ir Stasio Žlibino „Ežerėlius“, Monikos Àslund „Kom!” bei Lino Adomaičio, Gyčio Paškevičiaus ir Pauliaus Žlabio “Kol kartu”.  Šventė prasidėjo ir baigėsi jungtiniais kūriniais: Č. Sasnausko “Kur bėga Šešupė” - dirigavo festivalio organizatorė Birutė Vžesniauskienė ir J. Gudavičiaus “Kur giria žaliuoja” – dirigavo Rasa Viskantaitė. Po koncerto pavaišinti žvėrienos sriuba bei grikių koše choristai vyko į dar vieną ekskursiją. Šį kartą jie žvalgėsi po nuostabų Veisiejų regioninį parką – aplankė įspūdingą Vainežerio dvaro parką, Pinčiaragio slėnį bei ant Snaigyno ežero kranto esantį apžvalgos bokštą.
Ši paskutinė sezono išvyka paliko begalę neišdildomų įspūdžių, suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su Dzūkija ir čia gyvenančiais dosniais ir šiltais žmonėmis, taip pat pasisemti istorinių bei geografinių žinių.
 
Parengė Monika Kukarėnaitė

Choras „Gabija" dalyvavo Kauno dainų ir šokių šventėje

Šeštadienį (birželio 4 d.) Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ ir choras “Gabija alumni” dalyvavo Kauno dainų ir šokių šventėje, kuri vyko žymiajame, ąžuolais apsuptame Kauno dainų slėnyje.
Šventėje dalyvavo daugiau kaip 2000 dainininkų ir šokėjų, kuriems pritarė Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas” bei solistai: Gytis Paškevičius, Linas Adomaitis ir Kristina Siurbytė.
Koncertas prasidėjo iškilmingu simbolinės ugnies įžiebimu, buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Šventėje skambėjo Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Laimio Vilkončiaus, Gyčio Paškevičiaus, Lino Adomaičio ir kitų autorių kūriniai. VGTU choro „Gabija“ vadovė Rasa Viskantaitė koncerte dirigavo Andriaus Kulikausko kūrinį „Gintarai“.
Šiemet šventėje stebino ir vizualiniai sprendimai, kurie siejosi su bibliotekomis. Jais buvo siekta paminėti bibliotekų metus. Taip pat žiūrovai galėjo ne tik stebėti, bet ir dainuoti kartu su choristais - ekranuose buvo pateikiami dainų tekstai.
Visos šventės metu tiek dalyviams, tieks žiūrovams nestigo geros nuotaikos, visų veiduose švietė šypsenos, atsipalaidavimas. Koncerto kulminacija tapo Algimanto Bražinsko kūrinys „Ąžuolais vainikuota“, po kurio choristai kupini gerų emocijų pradėjo ruoštis kelionei namo.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų ir šokių švenčių tradicija UNESCO yra pripažinta žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru. VGTU chorai „Gabija“ ir “Gabija alumni” didžiuojasi gavę galimybę pabūti šios gražios šventės dalimi. Dainų šventę tiesiogiai transliavo LRT Kultūros kanalas.
Sekmadienį, birželio 5 d. gabijiečiai, dar neatsigavę po dainų šventės, Nacionalinėje dailės galerijoje dalyvavo prestižiniame renginyje, kuriame aukštas pareigas užimančius Energetikos sektoriaus darbuotojus iš viso pasaulio norėta sudominti Lietuva per skonį, garsą, vaizdą ir paraginti juos „skambėti viena nata“. Po choro pasirodymo girdėjosi šūksniai: „It‘s fantastic!”.
 
Parengė Laura Verikaitė

Choras „Gabija“ – 17-ame „Džiūgaukim...Aleliuja“ festivalyje

2016-05-23
Choras „Gabija“ – 17-ame „Džiūgaukim...Aleliuja“ festivalyje
 
Jau daugelį metų iš eilės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ vyksta į tarptautinį sakralinės muzikos festivalį. Šiemet gegužės 15 d., per Sekmines, choras skubėjo į Sūduvos kraštą, kur jau 17-ą kartą Marijampolėje ir aplink ją esančiose Vilkaviškio vyskupijos bažnyčiose organizuojamas sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim...Aleliuja, 2016“.
Šiais metais VGTU akademiniam chorui „Gabija“ teko garbė užbaigti šį septynias savaites trukusį festivalį, kuriame dalyvavo chorai, didelis būrys vokalinių ansamblių, solistų ir muzikantų.
Šv. Mišių Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje metu ir po jų VGTU choras savo muzikine programa pasidalino su klausytojais. Po koncerto choristams teko garbė pabendrauti su Vilkaviškio rajono garbės piliečiu, šios katedros klebonu ir dekanu Vytautu Gustaičiu.
Popiet VGTU akademinis choras „Gabija“ (meno vadovė ir vyriausioji dirigentė R. Viskantaitė, chormeisteriai G. Pavilionis ir E. Žilinskaitė, chormeisteris ir koncertmeisteris K. Kerbedis) keliavo koncertuoti į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, kurioje kartu su Marijampolės Č. Sasnausko choru (vadovas M. Radzevičius) ir muzikantais B. Andriuškevičiene (fortepijonas), A. Danėliu (mušamieji) atliko pasaulinio lygio kūrinį – 5 dalių Bob Chilcott „Mažąsias džiazo mišias“( angl. A little jazz mass) – kurį dirigavo M. Radzevičius ir R. Viskantaitė. Taip pat choras turėjo ir savo atskirą programą, kurios metu klausytojams padovanojo D. Danilaičio „Ave Maria“, A. Remesos „Tėve mūsų“, V. Augustino „Tėvyne mūsų“, tradicinę zulu maldą (solo Iveta Stanevičiūtė), M. Natalevičiaus „Karaliaus ugnys“ ir kitus kūrinius.
Gabijiečiai tikisi, kad klausytojų širdis pripildė „dieviškojo skambėjimo“ – muzikos, o dabar jau su nekantrumu laukia VGTU 60-čio jubiliejaus gegužės 28 d. „Siemens“ arenoje.
 
Parengė Gintarė Simonavičiūtė
 

VGTU choras „Gabija“ koncertavo LR Vyriausybėje

VGTU choras „Gabija“ koncertavo LR VyriausybėjeGegužės 10 d. popietę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo neeilinėje vietoje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje vykusiame „Natural Pharmaceuticals Regionų krepšinio lygos (RKL)“ 2015–2016 metų sezono uždarymo renginyje. Per 52-u choro gyvavimo metus, tai buvo pirmas kolektyvo pasirodymas šioje valstybinėje įstaigoje.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis džiaugėsi RKL komandų žaidėjų, trenerių bei vadovų puoselėjamomis vertybėmis, pasiekimais bei laimėjimais. Vėliau buvo apdovanoti geriausi sezono A ir B diviziono žaidėjai ir komandos.
RKL 2015–2016 m. sezono uždarymo renginio svečiai turėjo progą išgirsti VGTU choro „Gabija“ atliekamus kūrinius: G. Savinienės ir J. Marcinkvičiaus „Lietuva“, A. Kulikausko ir A. Bukonto „Gintarai“ bei L. Adomaičio, G. Paškevičiaus ir P. Žlabio „Kol kartu“, kurie labai tiko šiam renginiui, nes simbolizuoja vienybę ir meilę Lietuvai. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis.
Tiek klausytojai, tiek choristai koncerto meto pasisėmė teigiamų emocijų, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai džiaugėsi galimybe apsilankyti LR Vyriausybės rūmuose, iš arčiau pamatyti, kas vyksta jų viduje bei pabūti tarp visuomenėje žymių žmonių.  
 
Parengė Monika Kukarėnaitė
 

Tai gražiai gražiai dainuoja „Gabija“

Tai gražiai gražiai dainuoja „Gabija“
 
 
Š.m. gegužės 10 d. popietę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo neeilinėje vietoje – Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje vykusiame „Natural Pharmaceuticals Regionų krepšinio lygos“ 2015-2016 metų sezono uždarymo renginyje. Per 52-us choro gyvavimo metus, tai kol kas pirmasis kolektyvo pasirodymas šioje Valstybės įstaigoje.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis džiaugėsi RKL komandų žaidėjų, trenerių bei vadovų puoselėjamomis vertybėmis, pasiekimais bei laimėjimais. Vėliau buvo apdovanoti geriausi sezono A ir B diviziono žaidėjai ir komandos.
RKL 2015-2016 metų  sezono uždarymo renginio svečiai turėjo progą išgirsti VGTU choro „Gabija“ atliekamus kūrinius: G. Savinienės ir J. Marcinkvičiaus "Lietuva", A. Kulikausko ir A. Bukonto "Gintarai" bei L. Adomaičio, G. Paškevičiaus ir P. Žlabio "Kol kartu", kurie labai tiko šiam renginiui, nes simbolizuoja vienybę ir meilę Lietuvai. Chorui dirigavo „Gabijos“ meno vadovė Rasa Viskantaitė, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis.
Tiek klausytojai, tiek choristai koncerto meto pasisėmė teigiamų emocijų, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai džiaugėsi galimybe apsilankyti LR Vyriausybės rūmuose (architektas V. E Čekanauskas, 1982 m.)*, iš arčiau pamatyti, kas vyksta jų viduje bei pabūti tarp visuomenėje žymių žmonių.  
 
*Plg. J. Marcinkevičiaus eiles: „Tai gražiai gražiai mane augino...“ iš G. Savinienės ir J. Marcinkevičiaus „Lietuva“
 
*„Šie rūmai – vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdys, turintis postmodernistinio stiliaus apraiškų. Iki šių dienų mistika išlieka tai, kaip architektui pavyko įtikinti tuometinę sovietų valdžią tokiu subtiliu, harmoningu, iš aplinkos neišsiskiriančiu projektu. Daugiau nei prieš 30 metų pastatyto komplekso interjerai – išlikę autentiški, atspindintys tuo metu vyravusią stilistiką.“ – rašoma „Open House Vilnius“ gide
 
 
Parengė Monika Kukarėnaitė

Taikomosios dailės muziejuje

 
 
 
 
Balandžio 23 d. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) akademinis choras „Gabija“ koncertavo Taikomosios dailės muziejuje.
 
Tradicija tapusiame chorinės muzikos pavasario koncerte skambėjo M. K. Čiurlionio, S.Vainiūno, J. Juzeliūno, J. Naujalio, Elton John, L. Adomaičio, G. Paškevičiaus ir kitų autorių kūriniai.
Dirigavo choro meno vadovė Rasa Viskantaitė ir chormeisteris Giedrius Pavilionis, akompanavo chormeisteris ir koncertmeisteris Kasparas Kerbedis, gerą nuotaiką skleidė koncerto vedėja-chormeisterė Erika Žilinskaitė.
 
Pilna salė klausytojų už neišdildomus įspūdžius gabijiečiams negailėjo plojimų, padėkų ir net saldainių! Visi, tiek koncerto dalyviai, tiek žiūrovai pasisėmė gerų emocijų, o VGTU choro „Gabija“ dainininkai po koncerto turėjo progą nemokamai apžiūrėti nuostabią 7-ąją Aleksandro Vasiljevo parodą „Kvietimas į pokylį. 1915-2015. Gražiausios vakarinės suknelės iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (Paryžius)“. Paroda veiks iki 2016 m. spalio 30 d. Aplankyti tikrai verta!
 
Laura Verikaitė
 
Jei reiktų vienu žodžiu apibūdinti chorą "Gabija", puikiai tiktų žodis "spalvingas". Pradedant nuo margų gėlių raštų ant pelerinų, baigiant visu spektru skirtingų asmenybių, kurias kuo puikiausiai suvienija meilė muzikai. Siekdami bendrų tikslų, ruošdamiesi įvairiausiems koncertams, festivaliams bei konkursams choristai tampa tarsi tikra, vieninga šeima, kurios galva ir širdis, be abejo, yra artistiškoji vadovė Rasa Viskantaitė. Jos dėka vien šiais metais choras jau koncertavo Vilniaus maratone, Baltarusijos nacionaliniame technikos universitete (BNTU), dalyvavo XVIII Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalyje,  ir netgi turėjo garbės dainuoti pačioje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje! Ir tai tik maža dalelė to, ką pavyksta pasiekti suvienijus savo muzikuojančias sielas. Choras „Gabija”!
 
 
 

Kirkštynos

Š. m. kovo 17 d. buvo įrašyta į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinio choro „Gabija“ istorijos puslapius, kaip diena, kada tradiciškai buvo krikštijami nauji choro nariai.
Šventė prasidėjo orientacinėmis varžybomis po Vilniaus senamiestį. Dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes ir keliaudami skirtingais maršrutais, pasitelkę naująsias technologijas,  turėjo įveikti jiems paruoštas su muzika susijusias užduotis. Komandos, lankydamos senamiesčio įžymias vietas, sprendė  kryžiažodžius, įvairius galvosūkius, fotografavosi,  filmavo filmukus su praeiviais, kurie kartu su choristais skandavo: „mes mylim chorą „Gabija“ – ir t.t. Orientacinių varžybų tikslas – Trijų kryžių kalnas. Čia pirmokai turėjo prisiekti ištikimybę chorui ir muzikai prieš tris „Gabijos“ angelus – vadovę Rasą Viskantaitę, chormeisterį Giedrių Pavilionį ir choro prezidentę Ivetą Stanevičiūtę.  Įveikę visus jiems skirtus išbandymus jie buvo pakrikštyti Vilnelės vandeniu ir dar vienu laipteliu priartėjo prie „pilnaverčių“ choro narių statuso. Šią gražią ceremoniją vainikavo viso kolektyvo atliekamas  kūrinys „Kur giria žaliuoja“ (Juozo Gudavičiaus muzika, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio žodžiai), kuris sklido nuo Trijų kryžių kalno per visą Vilnių.
Šis įsimintinas, pripildytas pačių geriausių emocijų vakaras baigėsi pirmokų pasirodymu ir dar viena gražia tradicija – pakrikštytiems choristams buvo įteikti gabijiečių pasai, kuriuos užpildė jų pasirinkti krikštatėviai. Šie žmonės globos juos visus ateinančius metus.

Paskutinė metų repeticija

Gruodžio pabaigoje „Gabija“ išsiskirsto porai savaičių, kad atšvęstų žiemos šventes ir pailsėtų prieš sesiją. Bet prieš tai visi susirenka į paskutinę metų repeticiją, kuri būna šiek tiek kitokia nei įprastai. Vadovė aptaria visus metų įvykius: kas naujo per metus įvyko, kas pasikeitė, kiek kartų koncertavom ir pan. Pagerbiami geriausiai visus metus repeticijas lankę choristai. Tačiau vakaras vien kalbomis nesibaigia. Nebūtų tai repeticija, jei nebūtų dainų. Bet dainos tą vakarą skamba tik pagal pačių choristų pageidavimus, tuomet „Gabija“ dainuoja TIK savo malonumui, tik tai, kas patinka. Dirigento vietą vadovė užleidžia tiems, kas nori pabūt jos vietoje – choristams arba chormeisteriams, kurie paprastai nediriguoja „Gabijai“.

Karnavalas

„Gabija“ senuosius metus palydi triukšmingai – karnavalu, kuris kiekvienais metais turi savo temą, pagal kurią choristai ir vadovai privalo pasidaryti aprangą. Be kaukės ir dovanėlės nė vienas tą vakarą nebūna įleidžiamas. Kiekvieno aprangos originalumas bei išradingas užsimaskavimas būna įvertinamas gausia juoko ir šypsenų doze. Karnavalas tradiciškai prasideda nuotaikingu miuziklu, kurį iš anksto būna paruošę gabijiečiai. Toliau seka vadovų, pirmokų ir asmeniniai choristų muzikiniai pasirodymai bei vaidinimai, kurie šiam vakarui suteikia ypatingai džiugią nuotaiką. Jau tradicija tampa per karnavalą įteikti nominacijų apdovanojimus tiems, kurie chore labiausiai šypsosi, daugiausia plepa ir pan. Taip pat karnavalo metu vyksta dovanėlių apsikeitimas bei tradicinė diskoteka, kurios dėka muzika bei šokiai tęsiasi iki pat ryto.

Felikso Viskanto gimtadienio minėjimas

Sausio 28 diena – buvusio ilgamečio „Gabijos“ vadovo gimtadienis. Šią dieną choras mini gal kiek neįprastai – gieda per mišias Vilniaus bažnyčiose. Kiekvienais metais organizuojamas koncertas vis kitoje bažnyčioje, kurioje „Gabija“ dar nebūtų giedojusi. Atliekamos kalėdinės bei įvairios bažnytinės giesmės Felikso Viskanto atminimui.

Veteranų suvažiavimas

Vienas iš išskirtinių „Gabijos“ bruožų - senosios ir jaunosios kartos gabijiečių darnus bendravimas. Kiekvienais metais, pirmąjį birželio savaitgalį, organizuojamas veteranų suvažiavimas VGTU poilsio bazėje – Aukštadvaryje. Čia susirenka gausus būrys jau nebedainuojančių gabijiečių bei dabartinių choro narių. Atvažiavę pirmieji, tradiciškai ruošia užkardą, dainomis pasitinka vėliau atvykstančius, kurie įvairiomis išpirkomis turi išsipirkti laisvą kelią į poilsio bazę. Kai visi susirenka, tradiciškai ant žolės būna padengiamas „stalas“, užkandžiaujama, vaišinamasi gėrimais. Ir taip vyksta iki tol, kol iš kažkur atklysta kažkieno užtraukta daina. Tuomet ir prasideda... Dainos, šokiai, žaidimai, maudynės, pirtis, futbolas, krepšinis - visko net neįmanoma aprašyti. Vakare visi susirenka prie laužo ir, skambant gitaros garsams, dainuoja, šnekučiuojasi, pasakoja įvairius prisiminimus iš „Gabijos“ gyvenimo, dalijasi įspūdžiais apie koncertus, vadovus, kol pirmieji saulės spinduliai praneša apie nepastebimai išaušusį naują rytą. Atrodytų keista, jog visi tokie skirtingi, skirtingų kartų atstovai, dainavę prie kitų vadovų gali atrasti tiek daug bendro, tiek daug neišsemiamų kalbų. Matyt, visus mus vienija vienas bendras bruožas – tai MEILĖ „Gabijai“.

Dermavonė

Po vasaros atostogų, vieni kitų išsiilgę gabijiečiai paskutinį rugpjūčio savaitgalį suvažiuoja į Aukštadvaryje esančią VGTU poilsio bazę. Pirmąjį vakarą krikštijami gabijiečiai, kurie nedalyvavo krikštynose ar kitokiais būdais išvengė pavasarį vykusio krikšto. Kita diena skiriama pirmokų „dermavonei“, t.y. krikšto sutvirtinimui. Vyresnieji choro nariai liepia atlikti įvairias užduotis, kad pirmokai įrodytų, jog yra ne ką prastesni už juos pačius. Tačiau to dar nepakanka, kad pirmokai galėtų tapti taip vadinamais „seniais“. Jų dar laukia nuodėmių išpažinimas: visi pirmokai parklupdomi prieš deivės Gabijos statulėlę ir, choro prezidento vedami, keliais turi nueiti iki Gabijos (kiekvienu žingsniu išpažindami po nuodėmę), kur jų laukia vadovė su „skaniuoju“ gėrimu bei užkanda. Atlikę išpažintį, pirmokai susirenka prie Gabijos senolio statulos, kur, choro prezidentui skaitant priesaiką, prisiekia mylėti „Gabiją“. Tuomet nuskamba visų drauge atliekama daina. Taip „Gabija“ palydi vasarą bei pasiruošia sutikti rudenį, kuris vėl atveda pirmokų ir viskas prasideda iš naujo...
 
Rasa Viskantaitė
 

(1961 08 19 Vilniuje), choro dirigentė ir muzikos mokytoja. Žinomo muziko Felikso Viskanto duktė. 1968-79 choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M.K.Čiurlionio vidurinėje mokykloje (dėst. M.Gaižauskienė). 1979-84 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje [dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje](vyr. dėst. T.Šumsko klasė).
Nuo 1984 Vilniaus 4-osios vaikų muzikos mokyklos [dabartinės Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos] dirigavimo, choro ir kitų disciplinų mokytoja, nuo 1996 vyresnioji muzikos mokytoja. 1988-92 vadovavo moterų vokaliniam kvartetui, kuris buvo R.Mažulio ir R.Kabelio kai kurių kūrinių pirmasis atlikėjas.
Nuo 1980 R.Viskantaitė Vilniaus inžinerinio statybos instituto[dabartinio Vilniaus Gedimino technikos universiteto - VGTU]akademinio choro „Gabija” chormeisterė ir koncertmeisterė, 1986-93 šio instituto Estetikos katedros dėstytoja,  diriguodavo ir akompanuodavo koncertuose. Nuo 1995 gruodžio Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų mišraus choro „Gabija” meno vadovė ir vyr. dirigentė. 
Nuo 1997 Lietuvos chorų sąjungos narė. Nuo 1994 kasmet dalyvauja meistriškumo bei kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuos veda žymiausi pasaulio chorų dirigentai: Bo Holten, Gari Graden, Johannes Prinz, Ira Spaulding, Werner Pfaff, Karmina Šilec, Jennifer Tham ir kiti.
VGTU akademinio choro „Gabija“ meno vadovės ir vyr. dirigentės darbas įvertintas aukščiausiais choro apdovanojimais bei asmeniniais medaliais: VGTU X metų medalis – 2000, Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ medalis – 2003, VGTU jubiliejinis sidabro medalis – 2006, Lietuvos dainų šventės „Būties ratu“ medalis – 2007, Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ medalis – 2009.
Vadovaujant Rasai Viskantaitei, VGTU choras „Gabija“ ir toliau tęsia čia susiformavusias kūrybinio bei koncertinio darbo tradicijas, išlaiko aukštą muzikalumo lygį, pelno geriausius įvertinimus tarptautiniuose muzikos renginiuose, tampa daugelio konkursų nugalėtoju. Choras „Gabija“ Lietuvos tūkstantmečio metais pripažintas Ryškiausia Lietuvos žvaigžde ir jam įteikta „Aukso paukštė“ – aukščiausias mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimas.
Nuo 2003 kasmet pirmąjį gruodžio penktadienį Rasa Viskantaitė ir jos vadovaujamas VGTU choras „Gabija“ kartu su VGTU Estetinio ugdymo centru organizuoja chorų šventę „Žiemos šviesa“, į kurią kviečiasi vis kitus Lietuvos bei užsienio kolektyvus. Kiekvienais metais klausytojai turi progą išgirsti lietuvių kompozitoriaus kūrinio, parašyto chorui „Gabija“, premjerą.
R.Viskantaitė ypatingą dėmesį skiria lietuviškai dainai, lietuvių kompozitorių kūrybai, todėl choro repertuare be įvairaus žanro kūrinių gausu lietuviškos muzikos. „Gabijos“ dainos netyla ir skamba visur. Tai – dainų šventės, „Gaudeamus“, įvairūs festivaliai, tarptautiniai universitetų teatrų forumai, „Poezijos pavasaris“, knygų pristatymai... Choras atlieka ir stambios formos kūrinius, yra koncertavęs su žymiu džiazo pianistu Sauliumi Šiaučiuliu, operos solistu Virgilijumi Noreika, Pauliaus Zdanavičiaus džiazo trio.
Apibūdindami Rasą Viskantaitę ir jos vadovaujamą chorą „Gabiją“ muzikos profesionalai ir nuoširdūs gerbėjai spaudoje bei internetiniuose tinklalapiuose negaili pačių šilčiausių žodžių:
„Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir jo chorui tenka garbė didžiuotis išskirtine, trapia, paprasta dirigente Rasa Viskantaite, nes jos rankų mostai užburia ir dainininkų, ir klausytojų širdis išraiškingumu, spalvingumu, elegancija ir kuklumu.“ [citata iš Z.Lomonosovienės straipsnio „Chorvedė“, VGTU žurnalas „Gedimino universitetas“, 2010 metai / Nr. 2 (75)]
„Rasą Viskantaitę galima priskirti prie tų dvasios milžinų, kurie atiduoda viską kitiems... Ačiū už mūsų tautos vertybių puoselėjimą ir nuolatinį dėmesį jauno žmogaus dvasios ugdymui. Jūs ir esate laimės žiburys, kuris stengiasi kiekvieną sutiktą po krislelį pildyti laimės ir taurinti širdį.“ [komentaras išwww.choras.lt tinklalapio]
„Labai džiugu šiuo metu matyti, kaip gražiai tėvelio darbą tęsia labai ryški dirigentė, labai veikli, pilna vis naujų idėjų choro vadovė Rasa Viskantaitė. Jos vadovaujamas „Gabijos“ choras jau nebeužleidžia išsikovotos labai aukštos, pirmaujančios padėties Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kitų neprofesionalių chorų tarpe“ [citata iš www.choras.lt tinklalapio]
„Užima kvapą <..> tiek interpretavimo išradingumas, tiek nuoširdumas, jautrumas. Ne kiekvienas atlikėjas sugeba tiek atverti širdį, kad kiekvienas žodis tiesiog sminga klausytojui tiesiai į sielą ir mintis, priversdamas patikėti kiekvienu žodžiu, kurį taria „Gabija“ [komentaras iš www.choras.lt tinklalapio]
„Kai dainuoja „Gabija“, neįmanoma likti „nepriklausomu stebėtoju“, nori nenori esi įtraukiama(-as) į scenoje vykstantį veiksmą: šildaisi saulės spinduliuose, miršti kartu su vargšu Bružaitės žvirbleliu, ištirpsti vakarinėje lakštingalos giesmėje, panyri į ilgesingą bliuzą ir vos vos gali susilaikyti, kad smagiai nesušuktum: „ir aš nepažįstu Jokūbo!“ [citata iš www.choras.lt tinklalapio]
„Choras darnus ir nuoširdus bei keliantis sau maksimalius reikalavimus ar koncertuotų Lietuvos parlamente, ar vaikų namuose, ar palaikydamas streikuojančius Lietuvos mokytojus.“ [citata išwww.choras.lt tinklalapio]
„Choro dainavimas stebina klausytojus profesionalumu, aukštu meniniu lygiu. <...> Apie chorus sakoma – dainuoja! Šį chorą dainuojančiu pavadinti per maža, nes jis ne tik moka dainuoti, bet geba tapti lakštingala – čiulbėti.“ [citata iš Z.Lomonosovienės straipsnio „Chorvedė“, VGTU žurnalas „Gedimino universitetas“, 2010 metai / Nr. 2 (75)].

Feliksas Viskantas
 
(1934 01 28 Palangoje – 1995 11 27 Vilniuje), choro dirigentas, pedagogas ir kompozitorius. Baigęs Palangos vidurinę mokyklą, 1952-54 studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Klaipėdos mokytojų institute, tuo pačiu metu muzikos mokykloje pas S.Girčių mokėsi griežti kontrabosu. Tarnaudamas sovietinėje armijoje, vadovavo karių chorui. 1957 Klaipėdos muzikos mokykloje įgijo choro dirigento specialybę (dėst. A.Buzys). 1957-62 choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje (dėst. A.Lopas). Studijuodamas mokė muzikos ir dainavimo vienoje sostinės aštuonmetėje mokykloje, vadovavo miškų technikumo chorui (1958-61) ir 25-osios vidurinės profesinės mokyklos jaunuolių chorui (1961-67). F.Viskantas 1961-67 buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro muzikos dalies vedėjas, 1963-73 dėstė choro dirigavimą Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedroje. 1965-72 vadovavo mergaičių vokaliniam ansambliui, suburtam iš Vilniaus miesto vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių. Ansamblis dažnai pasirodydavo per televiziją, apie jį sukurtas televizijos filmas „Skraidantis namelis”.
Nuo 1972 F.Viskantas buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros dėstytojas, vėliau vyr. dėstytojas ir docentas, taip pat ir akademinio mišriojo choro „Gabija” chormeisteris, nuo 1975 iki mirties meno vadovas ir dirigentas. Choras – daugelio respublikinių dainių švenčių konkursų prizininkas ir laureatas, gražiai pasirodydavo tarptautiniuose studentų mišriųjų chorų konkursuose „Juventus” Kaune ir Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus” Rygoje, Vilniuje ir Tartu. „Gabija” 1984 VI S.Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatė, daug koncertavo Lietuvoje, taip pat užsienyje – Vengrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, turėjo įdomių ir subtiliai interpretuojamų klasikinių ir lietuvių kompozitorių kūrinių repertuarą. 1994 05 25 Valstybinės filharmonijos salėje „Gabija” surengė įspūdingą dviejų dalių koncertą savo gyvavimo 30-mečiui pažymėti. Paskutinį kartą „Gabijai” F.Viskantas dirigavo 1995 11 17 Vilniaus technikos universiteto 5-mečio minėjime-koncerte. Nuo 1979 pedagogas kurį laiką dėstė choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
F.Viskantas atliko didelį visuomeninį darbą. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys, respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, „Dainų dainelės” konkursų žiuri narys, respublikinių studentų dainų švenčių Klaipėdoje (1977), Marijampolėje (1981) ir Šiauliuose (1984), Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus” Rygoje (1981), Taline (1984), Vilniuje (1988), Liepojoje ir Uogrėje (1991), taip pat Tartu (1995), 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės ir 1994 Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas.
F.Viskantas sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. Išpopuliarėjo jo dainos „Traukinių dainelė” ir „Ežerėliai”. 1985 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Išaugino tris dukras, iš kurių Rasa ir Daina tapo kvalifikuotomis dirigentėmis.
 

Klemensas Griauzdė
 

(1905 06 01 Rygoje, Latvija – 1983 05 31 Vilniuje, palaidotas Kaune), dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Bendrąjį lavinimą gavo Rygos ir Vitebsko (Baltarusija) mokyklose. 1919 apsigyveno Linkuvos miestelyje, kur pas K.Jovaišą pramoko muzikos, Šiauliuose baigė pradžios mokyklos mokytojų kursus. 1924-26 mokytojavo ir vargonininkavo Lauksodyje (Pakruojo r.). 1925 tobulinosi vargonininkų kursuose Kaune. 1926-30 Kauno muzikos mokykloje pas prof. J.Naujalį mokėsi vargonuoti, pas N.Martinonį chorvedybos ir pas E.Gailevičių kapelmeisterio specialybės, konservatorijoje pas prof. J.Gruodį studijavo kompoziciją. 1927-31 vadovavo „Dainos” draugijos Šančių skyriaus chorui, o 1933-40 Kauno centriniam „Jaunosios Lietuvos” mišriajam chorui. Su šiuo kolektyvu, solistais ir simfoniniu orkestru atliko stambių lietuvių ir užsienio klasikų kūrinių: Č.Sasnausko kantatą „Broliai”, S.Šimkaus kantatas „Atsisveikinimas su tėvyne” ir „Kovotojams už Lietuvos laisvę”, K.Griauzdės oratoriją „Lietuvai”, Th.Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai”, F.Mendelssohno baladę „Pirmoji Valpurgijų naktis” ir kt. Surengė daug koncertų Lietuvoje, dainavo užsienyje. Kartu dėstė muziką ir dainavimą Kauno mokyklose, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1940-41 buvo Kauno konservatorijos bibliotekos vedėjas ir dėstytojas. Nuo 1940 vadovavo Kauno universiteto studentų mišriajam chorui, su kuriuo parengė sudėtingų kūrinių programą, nemažai koncertavo, 1945 Vilniaus miesto dainų šventės chorų varžybose laimėjo pirmąją vietą. 1933-39 buvo Lietuvių muzikų draugijos pirmasis sekretorius, atsakingas už chorus, žurnalo „Muzikos barai” redakcinės komisijos narys, 1941-45 Kauno jaunimo teatro muzikos dalies vedėjas ir dirigentas.1945-49 K.Griauzdė – Klaipėdos muzikinės komedijos teatro meno vadovas ir dirigentas. Pastatė muzikines pjeses „Eglė žalčių karalienė” (J.Švedo muzika, 1956) ir „Pelenė” (K.Griauzdės muzika, 1947), B.Aleksandrovo muzikinę komediją „Mažoji Giuzel” (1947), I.Dunajevskio operetę „Laisvasis vėjas” (1948), R.Planquette'o komišką operą „Kornevilio varpai” (1948) ir G.Rossini komišką operą „Sevilijos kirpėjas” 1949). Taip pat dirbo Klaipėdos muzikos mokykloje: 1945-46 ir 1949-54 direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, 1947-49 direktorius, dėstė chorvedybą ir teorines disciplinas, vadovavo chorui. 1949 suorganizavo uostamiesčio simfoninį orkestrą ir buvo jo dirigentas. 1953-54 vadovavo Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto mišriajam chorui.
Nuo 1954 iki mirties dėstė muzikos teorijos ir choro dirigavimo disciplinas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje; nuo 1954 Muzikos teorijos katedros vyr. dėstytojas, nuo 1970 Choro dirigavimo katedros docentas, nuo 1975 e. prof. pareigas. Konservatorijoje išugdė daugiau kaip 50 choro dirigentų ir 5 muzikologus. 1956 Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute suorganizavo Muzikos katedrą ir kurį laiką jai vadovavo.
Ypač daug K.Griauzdė prisidėjo prie Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų organizavimo ir jų meninės kultūros ugdymo. Vadovavo Kauno politechnikos instituto (1954-57), Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (1958-61) ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto „Gabija” (1964-75) mišriesiems chorams. Su chorais daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse ir jų konkursuose, taip pat Baltijos studentų dainų šventėse „Gaudeamus”.
K.Griauzdė buvo didelis visuomenininkas. Tarpukario Lietuvos įvairių draugijų ir organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų daugelio rajonų ir miestų dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, įvairių metodinių ir meno komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, respublikinių dainų švenčių (1960, 1970) vyr. dirigentas, Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus” organizatorius ir vyr. dirigentas (1956, 1958, 1967, 1971). Harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams, sukūrė kūrinių vargonams, fortepijonui, dvi kantatas, choro ir solo dainų, muzikinių scenos veikalų, spaudoje paskelbė straipsnių ir parengė muzikinių laidų radijui. 1965 dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
Vadovaujant K.Griauzdei, choras sėkmingai koncertavo Maskvoje, Leningrade, Uljanovske, Kryme, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, dalyvavo keturiose Baltijos studentų dainų šventėse „Gaudeamus”, gražiai pasirodė tarprespublikiniame studentų mišriųjų chorų „Juventus” ir respublikinių dainų švenčių konkursuose, dainavo per televiziją, padarė fondinių įrašų radijui, surengė per 100 koncertų. Choro koncertinėse programose dominavo lietuvių kompozitorių kūriniai ir liaudies dainos. Kolektyve buvo iki 110 studentų ir 20-25 choro veteranai, bet koncertuose pasirodydavo 70-80 pačių geriausių dainininkų. Ypač gera buvo choro balsų sudėtis: 24 sopranai, 20 altų, 19 tenorų ir 19 bosų. Dirigentui K.Griauzdei uoliai talkino chormeisteriai B.Jankauskas ir F.Viskantas. Gražus buvo choro vokalas, tikslus intonavimas ir griežta ritmika, plati dinaminė skalė, raiški dikcija ir originali kūrinių interpretacija. K.Griauzdės diriguojamas choras klausytojams sukeldavo didelį įspūdį ir palikdavo stiprų emocinį poveikį. Jo chorvedybinis talentas ypač atsiskleisdavo interpretuojant lietuvių klasikų kūrinius. K.Griauzdė visą savo audringą gyvenimą išliko ištikimas lietuviškai dainai. K.Griauzdė padėjo tvirtus pamatus ne vienam mūsų jaunimo akademiniam chorui, buvo labai aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo organizatorius ir geras pedagogas, konservatorijoje išugdęs visą būrį gerų chorvedžių.